Bičių dūzgesys

Apelsinų žiedų ir medaus aromato, gamtos garsų ir vaizdų aprašymai kuria jusles žadinančią ir magišką romano „Bičių dūzgesys“ atmosferą. Rašytoja Sofía Segovia skaitytojus nukelia į dvidešimto amžiaus pradžios Meksiką, kur revoliucijos ir ispaniškojo gripo epidemijos fone auga pagrindinis veikėjas – bičių berniukas Simonopijas.

Vieną dieną senutė Rocha išgirsta vaiko verksmą. Daugiau jo niekas negirdi. Netrukus senoji moteris randa pamestą kūdikį deformuotu veidu. Apleistas vaikas nuo galvos iki kojų aptūptas bičių, kurios jį lydės ir saugos visą gyvenimą. Rocha nuveža berniuką į žemvaldžių Fransisko ir Beatrisės namus ir pora, nepaisydama kaimo gyventojų prietaringo nusistatymo, nusprendžia kūdikį įsivaikinti. Meksikos revoliucija, ispaniškasis gripas ir žemių grobimai atrodo daug didesnė ir realesnė grėsmė nei „prakeiktas vaikas“.

Simonopijas auga bičių apsuptyje. Jos šildo, perspėja, maitina, guodžia, saugo ir bendrauja su jaunuoliu, rodydamos jam gyvenimo kelius ir supantį pasaulį. Simonopijas daugybę kartų įtėviams atsilygina už gerumą. Jis nekalba dėl gomurio deformacijos, tačiau artimieji netrukus supranta, kad jis turi savo kalbą. Simonopijas gali suprasti bičių žinutes ir mato ateitį, kuri dažniau baugina nei džiugina. Labiausiai jis nori apsaugoti savo šeimą nuo besiartinančių grėsmių.

Sofía Segovia sukūrė nuo pat pradžių intriguojantį siužetą. Rašytoja stebuklingą atmosferą ir unikalius personažus sujungia į grakštų pasakojimą bei pamažu išvynioja šeimos ryšių, prietarų, baimių, išdavytės ir draugystės siūlų kamuolį.

Romanas „Bičių dūzgesys“ patiks magiško realizmo žanro meistrų Gabriel Garcia Marquez ir Isabel Allende gerbėjams.