Nuo rugpjūčio 4 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos erdvėje „Vaikystės pieva“ veikia Eglės Lekevičiūtės iliustracijų paroda, kurioje eksponuojamos Audros Baranauskaitės paveikslėlių knygai „Jokio jokio tvano“ sukurtos iliustracijos. „Jokio jokio tvano“ – pirmoji Eglės Lekevičiūtės iliustruota knyga. 2024 m. leidyklos „Tikra knyga“ išleistame leidinyje žaismingai kalbama apie klimato kaitos keliamus iššūkius bei kiekvieno iš mūsų atsakomybę tausojant Žemę.
Skaičiuodami paskutines Eglės Lekevičiūtės iliustracijų parodos savaites bibliotekoje, su Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos nare pasikalbėjome apie jai naują knygų iliustratorės rolę bei tai, kodėl apie klimato kaitą su vaikais verta kalbėti nuo mažens.
Esate aktyvi meno lauko dalyvė – kuriate interaktyvias instaliacijas, scenografiją, fotografijas, kuruojate parodas. Iš pirmo žvilgsnio, iliustravimas gali pasirodyti gana kontrastingas jūsų tarpdisciplininei kūrybai, kuriai būdingas interaktyvumas, žaidimas su erdve. Papasakokite apie savo santykį su piešimu ir tai, kas lėmė sprendimą išbandyti save knygų iliustravimo srityje.
Piešimas mane lydėjo nuo vaikystės. Kiek save pamenu, lankiau dailės būrelį. Taip pat mėgdavau piešti ir pamokų metu, sąsiuvinių paraštėse. Būtent iš ten ir atėjo ši piešimo stilistika – viską jungti tarpusavyje ir iš tų lipdinių sukurti kokį nors vientisą objektą.
Likimas susiklostė taip, kad studijos pakoregavo menų kryptį nuo piešimo link fotografijos, o vėliau ir instaliacijų, tačiau vis pasvajodavau, kad būtų įdomu atgaivinti piešimą knygos formatu. Knygos „Jokio jokio tvano“ teksto autorė – mano anyta. Ji ir pasiūlė kažką kartu sukurti. Tuo metu buvo neseniai gimusi mano pirmagimė dukra, dideliems instaliacijų projektams laiko nebuvo, o piešimas tapo puikia terapija.
Kokie iššūkiai ir atradimai jus lydėjo pirmąkart iliustruojant knygą?
Knygą piešiau dviem etapais. Pirmosios iliustracijos buvo mažesnės, jas siuntėme konkursui. Konkurso nelaimėjus, vėliau gavome finansavimą knygos leidybai. Tuomet ėmiausi likusių iliustracijų. Nusprendėme, kad formatas turi būti pakankamai didelis, todėl ir iliustracijas piešiau jau didesnes, o pirmosios taip ir liko neperpieštos. Dabar jas perpieščiau… Tik pamačiusi jau atspausdintą knygą, supratau, kiek daug nežinojau apie knygų leidimą. Matyt, be bandymų ir neateina patirtis.
Taip pat visai nauja patirtis buvo piešiniams suteikti spalvas. Kai piešdavau mokyklos suole, visos iliustracijos būdavo juodai baltos.
Ar knygoje „Jokio jokio tvano“ yra iliustracija, kuri jums yra mieliausia? Jeigu taip – kodėl?
Mieliausios yra iliustracijos, kurias sukūriau pirmąsias – ypač keptuvė, puodas ir dubuo su plakamu omletu. Turbūt dėl to, kad tai labai konkretūs, buityje dažnai sutinkami daiktai, iliustracijose įgaunantys visai naują kontekstą.
2025 m. vasarą VVJ meno galerijoje vyko jūsų kuruota interaktyvi paroda vaikams „Jokio jokio tvano“. Parodos erdvė tapo žaidimų aikštele, kviečiančia kalbėtis apie klimato kaitos iššūkius. Kaip vaikai priėmė šią parodą? Ar pastebėjote, kurios parodoje nagrinėtos temos lankytojus įtraukė labiausiai?
Vaikai yra tyrinėtojai ir žaidėjai. Parodoje jiems labiausiai patiko, kad viską buvo galima liesti, lipti, lįsti ar kurti savo minkštus paveikslus. Patiems mažiausiems parodos lankytojams užteko tiesiog barškinti puodais, ir jie jautėsi laimingi bei atsipalaidavę. Kadangi vandens, potvynių ir ledynų salė buvo didžiausia ir talpino daugiausiai interaktyvumo, tikriausiai ji ir buvo labiausiai minima parodos atsiliepimuose. Na, o parodos tema, kuri lydėjo visas instaliacijas, vaikams buvo labiau tarsi fonas. Ant sienų buvo pateikiama informacija apie ledynų tirpsmą, potvynius, karščio bangas ir kt. Čia daug kas priklausė nuo to, kiek tėvai įsitraukė į parodos tyrinėjimą kartu su vaikais, nemokėjusiais skaityti savarankiškai.
Kodėl, jūsų nuomone, svarbu su vaikais nuo mažens kalbėtis apie klimato kaitą ir aplinkos tausojimą?
Ši tema yra neatsiejama nuo mūsų visų kasdienybės. Nuo to, kaip elgiamės kiekvieną dieną, priklauso, kaip Žemės planetai pavyks atlaikyti kylančius iššūkius. Man pačiai ši tema labai svarbi, nes ji tiesiogiai susijusi su mano gyvybe, namais, vaikais, gamta ir visais artimaisiais. Kalbėti apie tai su vaikais būtina, nes būtent vaikystėje suformuotas santykis su ekologija lems jų elgesį suaugus. Manau, kuo daugiau apie tai diskutuosime dabar, tuo didesnė tikimybė, kad užaugę vaikai imsis ryžtingesnių veiksmų užkirsti kelią įsismarkavusiai klimato kaitai.
Ar planuojate grįžti prie knygų iliustravimo? Jei taip – kokią kūrybinę prieigą ateityje norėtumėte išbandyti, patyrinėti?
Šiuo metu šiek tiek plečiu savo kūrybinę kryptį ir pradedu kurti medinius žaislus. Tai man pakankamai nauja, nemažai laiko pareikalausianti sritis, tad šiuo metu apie knygos kūrimą negalvoju. Turiu minčių iliustravimą panaudoti žaislų kūrime. Į ką tai gali išsirutulioti, dar nė pati nežinau – laikas parodys. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje – taip. Vis dar neapleidžia jausmas, kad pirmoji knyga nebus paskutinė. Noriu pritaikyti įgytą patirtį ir nekartoti padarytų klaidų.
Rugsėjo 21 d. Vaikų bibliotekoje vyks iliustracijų parodos „Jokio jokio tvano“ išlydėtuvės. Išduokite, ką vaikai galės nuveikti ar sužinoti šiame renginyje.
Renginyje su rašytoja Audra Baranauskaite pristatysime knygą „Jokio jokio tvano“ – trumpai pasidalinsime knygos kūrimo istorija, skaitysime jos ištraukas, tyrinėsime iliustracijas ir kalbėsimės apie ekologines problemas bei šiandienos pasaulio iššūkius. Kūrybinėje užsiėmimo dalyje vaikai, įkvėpti vienos knygoje esančios keptuvės iliustracijos, kurs savo keptuves ir patys sugalvos, kas jose galėtų kepti iš šiandienos pasaulio, kuris yra nuolat veikiamas klimato kaitos ir kitų negandų. Tai bus pažintinis ir kūrybinis susitikimas, kviečiantis vaikus kalbėtis ir kurti apie mūsų aplinką bei pasaulį, kuriame gyvename.
Dėkojame už pokalbį!
6–9 metų vaikus ir jų tėvus kviečiame prisijungti prie rugsėjo 21 d. 10 val. Vaikų bibliotekoje vyksiančio susitikimo su knygos „Jokio jokio tvano“ autorėmis. Vietų skaičius susitikime ribotas, tad norinčius sudalyvauti renginyje raginame registruotis el. paštu [email protected]. Daugiau informacijos parodos išlydėtuves rasite ČIA.
Eglės Lekevičiūtės iliustracijų parodą knygai „Jokio jokio tvano“ aplankyti galite iki rugsėjo 30 dienos, bibliotekos darbo valandomis.
Parodą dokumentavo Karolina Ūla Valentaitė
Menininkę kalbino Julija Selezniova-Grinė
Komentarai