Su itin produktyvia knygų vaikams ir paaugliams iliustruotoja, komiksų kūrėja ir edukatore Greta Alice bendradarbiauti pradėjome 2023 m., mūsų bibliotekai sumanius išleisti pirmąjį Lietuvoje grožinės literatūros rinkinį vaikams lengvai suprantama kalba. Nuo tada Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka spėjo išleisti dvi šios kūrėjos iliustruotas skaitymo iššūkių patiriantiems vaikams skirtas knygas – „Skaityk lengvai“ ir „Skaityk pasakas lengvai“, o Greta Alice prisidėjo prie ne vieno įtraukčiai didinti skirto projekto.
Kadangi Vaikų bibliotekos erdvėje „Vaikystės pieva“ jau mėnesį veikia knygai „Skaityk lengvai“ sukurtų iliustracijų ir jų eskizų paroda, nusprendėme pakalbinti iliustruotoją apie per pastaruosius keletą metų įgytas patirtis lengvai suprantamos kalbos srityje.
Pirmiausia, apie lengvai suprantamos kalbos metodą žinantiems nedaug priminkime, kuo skiriasi iliustravimas lengvai suprantamos kalbos leidiniams nuo iliustravimo įprastiems grožinės literatūros leidiniams?
Prie projekto „Skaityk lengvai“ prisidėjau prieš tris metus. Tai buvo pirmasis mano projektas lengvai suprantama kalba, tapęs gana didžiuliu iššūkiu. Teko perskaityti nemažai literatūros, daug diskutuoti su kolegomis, aiškintis, kaip kuo paprastesne vizualia kalba atskleisti net ir labai sudėtingus dalykus. Vienas pagrindinių skirtumų, man, kaip iliustruotojai, yra tai, kad kuriant vaizdus lengvai suprantama kalba, tikslas yra ne parodyti, kaip nuostabiai, fantastiškai, gražiai aš galiu nupiešti, kiek daug detalių galiu prikišti, kaip vaizdas gali būti kviečiantis dešimt valandų praleisti ieškant jame visokiausių detalių, bet kuo paprastesnėmis, gražiomis, žinoma, pagaviomis priemonėmis atskleisti tiksliai tai, kas yra tekste.
Lengvai suprantama kalba išleistos knygos dažnai išsiskiria iliustracijų kiekiu. Ar patikslintum, kiek knygai „Skaityk lengvai“ buvo nupiešta iliustracijų?
Iliustracijų buvo nupiešta labai daug – knygoje atsidūrė tik apie dvidešimt procentų jų. Be proto daug laiko užtruko taisymai. Lengvai suprantama kalba kuriami kūriniai yra ypatingi tuo, kad, sukūrus tekstą ir vaizdus, šių tekstų ir iliustracijų testuoti keliaujama pas vaikus, kurie turi skaitymo iššūkių. Vaikai įvertina, ar jiems pavyksta suprasti tai, kas vyksta kūrinyje, o jų pastabos grįžta pas mane. Kai aš viską pertvarkau, vaizdai dar kartą keliauja pas vaikus, kurie vėl peržiūri, ar jiems pavyksta viską suprasti. Tokių ratų gali būti tikrai daug, o man kiekvieną kartą tenka viską perpiešti. Jei skaičiuotume procesines liustracijas, jų tikrai būtų virš tūkstančio, tačiau į knygą sugulusių galutinių iliustracijų gali būti keliasdešimt, šimtas ar keli šimtai. Taip yra todėl, kad ne visos leidinio iliustracijos būna didelės ir detalios. Pavyzdžiui, jeigu tekste kalbame apie telefoną, tam, kad vaikai suprastų, apie ką kalbama, gali tekti telefoną nupiešti.
Ko gero, vienas ryškiausių poreikio taisyti iliustracijas pavyzdžių knygoje „Skaityk lengvai“ būtų viena iš Šatrijos Raganos kūriniui „Vyšnios“ sukurtų iliustracijų. Ar galėtum apie ją papasakoti plačiau?
Šiuo metu stovime prie mano, turbūt, pačios mylimiausios iliustracijos ar netgi, galima būtų pavadinti, iliustracijų procesinio ciklo. Čia galime matyti, kokį ilgą – kartais ir labai netikėtą, ar, atrodytų, minimaliai besikeičiantį – kelią, galima nueiti iki tol, kol galima patvirtinti, kad iliustracija leidiniui yra parengta lengvai suprantama kalba. Tekste buvo nurodyta, kad mergaitė, beprotiškai norėdama paragauti vyšnių, žinojo, kad to daryti negalima. Tekste buvo parašyta, kad ji lyžtelėjo vyšnias. Atrodytų, labai paprastas dalykas – mergaitė laižo vyšnias. Kur gali kilti sunkumas? Nupiešiau begalę iliustracijų... Įsivaizduoju, kad tie, kurie keliavo į mokyklas, turėjo išties labai, labai daug darbo, nes kiekvieną kartą turėjo rodyti iš naujo mano vos, vos pakeistas detales, o vaikai vis komentuodavo: „Štai čia atrodo, kad mergaitė yra per daug džiaugsminga“, „čia atrodo, kad ji beveik jau suvalgė vyšnias“, „o čia atrodo, kad ji be lūpų. Kur dingo lūpos? Kodėl ji lyžo vyšnias ir kur dingo jos lūpos?“ Buvo pakeisti įvairiausi, mažiausi elementai, iki tol, kol vaikams nebekilo klausimų, ir jie puikiausiai galėjo sugretinti su tekstu, kad mergaitė lyžteli vyšnių. Parodoje eksponuojami galbūt penki procentai iš kokių penkiasdešimties pieštų variantų, kurie nepasiteisino. Vienas jų yra galutinis, kurį vaikai pripažino kaip atitinkantį Šatrijos Raganos tekstą.
Minėjai, kad iliustruojant labai svarbu jausti saiką, susilaikyti nuo noro pademonstruoti, kaip gerai moki piešti – svarbiausia, kad iliustracijos būtų aiškios, jose būtų tik tiek, kiek reikia. Įdomu, kaip tau sekėsi atrasti šį balansą?
Galiu prisipažinti, turbūt esu mažiausiai saikingas žmogus iliustracijų pasaulyje ir jei tik galėčiau, sukraučiau viską, viską, viską į vieną vaizdą. Didelė dalis mano knygų yra kupinos įvairių iliustracijų. Kai prisijungiau prie šio projekto, vienas didesnių iššūkių buvo nustoti pasakoti papildomas istorijas, papildomas siužetines linijas. Parodoje yra iliustracija, kuri puikiausiai atsiskleidžia šią temą. Joje yra prie stalo sėdintis vaikas. Ant to stalo yra kriaušė, apačioje – šlepetės, šalia kabo močiutės portretas. Galiausiai, nuėjus pas vaikus testuoti teksto ir iliustracijų, pirmas dalykas, į kurį vaikai atkreipė dėmesį, žvelgdami į šią iliustraciją, buvo visa tai, kas nėra svarbu: kriaušė, užuolaidos, močiutė, mėnulis. Jiems taip pat kilo klausimas: „Iš kur čia atsiranda vilkas?“ Kai tikrasis iliustracijos tikslas buvo parodyti, kad vaikas vienas sėdi prie stalo. Taigi, saikingumas yra labai svarbus. Drįsčiau pasakyti, kad šiuose leidiniuose vaizdai nėra skirti sužadinti vaizduotę ir kviesti vaiką toliau fantazuoti – tikrasis jų tikslas yra atspindėti, kas šiuo metu vyksta tekste, kaip keliauja siužetinė linija.
Atrodo, kad vienas esminių tavo kūrybos bruožų yra šmaikštumas, humoras, kurį bene visada gali jausti tavo iliustracijose. Ar iliustruojant knygas lengvai suprantama kalba lieka erdvės šį savo polinkį išpildyti?
Labai įdomus klausimas, pati apie tai nesusimąsčiau. Man atrodo, kad tai, jog tavo iliustracijose yra šmaikštumo, yra vienas iš dalykų, kuriuos gali išgirsti iš kitų. Man šis projektas savyje talpino nemažai šmaikštumo. Jei atvirai, piešti be proto skausmingus, liūdnus dalykus lengvai suprantama kalba, yra gana humoristinis užsiėmimas. Pavyzdžiui, Jono Biliūno istorija apie katytę „Kliudžiau“ yra be proto sunki istorija, kurioje telpa daug skausmo, liūdesio ir atjautos, tačiau kai viskas yra pasakojama supaprastinta kalba, pradingsta išplėsta lyrinė dalis ir lieka tik faktai – katytė, nušovė, šliaužia. Tai reikia nupiešti tiesiogiai, kad vaikai suprastų. Man asmeniškai, tai yra juokinga ir kartais visai smagu, bet skaitytojui šis rezultatas gali pasirodyti labai elementarus, paprastas – lieka tik aiškus procesas ir vaizdas.
„Skaityk lengvai“ buvo pirmasis projektas tau dirbant lengvai suprantamos kalbos lauke. Nuo to laiko, kai pradėjai bendradarbiauti su mūsų biblioteka, dviese su Rūta Norkūne sukūrėte pirmuosius komiksus lengvai suprantama kalba, be to, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi sukūrei ir bendravimo korteles. Būtų įdomu išgirsti, kuo tave traukia iliustravimo lengvai suprantama kalba sritis. Dabar, kai joje darbuojasi keletą metų, galbūt joje atsirado naujų atradimų, pamokų?
Tikrai, vienas iš pirmųjų projektų, prie kurio mane pakvietė prisijungti komanda, buvo būtent šis leidinys lengvai suprantama kalba. Tai buvo mano pirmasis žingsnis į suvokimą, kad skaitymas yra didžiulė privilegija mums visiems, ne visi tą privilegiją gali turėti. Manyje iškilo pyktis – mes galime taip paprastai skaityti, pasiimti bet kokią knygą, kartais net neišsirenkame, ką skaityti, o vaikai, patiriantys įvairių iššūkių, turintys skaitymo ar suvokimo sutrikimų, ne tik negali rinktis – jie tiesiog neturi iš ko rinktis. Norėjosi tai pakeisti. Buvo labai įdomu sužinoti, kiek daug jau yra padaryta darbo šioje srityje, kad yra tam tikros sistemos, užsienyje yra gana didelės bibliotekos, kuriose vaikai gali ieškoti ir atrasti tai, ką jiems įdomu skaityti, jie gali skaityti ne tik tai, ką tiesiog randa.
Prisidėjus prie „Skaityk lengvai“ projekto pajutau, kad vienas dalykas veja kitą – atsirado daugiau žinių, pažįstamų, kontaktų, kurie dirba šioje srityje. Kadangi pati labai intensyviai dirbu su komiksais, su Rūta Norkūne pradėjome tyrimą. Svarstėme, kad, jeigu lengvai suprantamoje kalboje vaizdai yra tokie svarbūs, ar egzistuoja komiksai, kur vaizdas yra dažnai labai stipriai užimantis pagrindinę poziciją prieš tekstinę? Net ir ilgai ieškodamos nesugebėjome rasti jokių pavyzdžių, tad sukūrėme savo metodą, koks galėtų būti lengvai suprantamas komiksas. Šiuo metu turime jau du leidinius*, taip pat ruošiama tikrai didelės apimties metodinė medžiaga, atskleisianti, kaip šiuos leidinius pritaikyti mokytojams, bibliotekininkams, dirbantiems su vaikais, kurie turi įvairių iššūkių.
Nuostabu girdėti. Ačiū už pokalbį!
* Rūta Norkūnė ir Greta Alice lengvai suprantama kalba sukūrė komiksus „Vilniaus įkūrimo legenda“ ir „Romos įkūrimo legenda“. Komiksus 2025-ųjų rudenį išleido viešoji įstaiga „Mokyklų tobulinimo centras“. Šie komiksai netrukus pasieks Vaikų bibliotekos lentynas!
Komentarai