Please ensure Javascript is enabled for purposes of website accessibility
Paieška

Kaip veidrodžio šukės

Florence Hinckel

Kaip veidrodžio šukės

Anos Frank dienoraštis – vienas iškalbingiausių ir labiausiai jaudinančių holokausto liudijimų. Slapstydamasi su šeima nuo nacių Amsterdame, paauglė Ana rašė dienoraštį. Mirė Bergen–Belzeno koncentracijos stovykloje 1945–aisiais, nesulaukusi savo šešiolikto gimtadienio.

Vienintelis išgyveno tik Anos tėvas, kuris ir įvykdė dukters prašymą – paskelbė jos dienoraštį, vėliau išverstą į 55 kalbas. Mergaitė aprašė gyvenimą slėptuvėje, paauglystės problemas, gimstančius jausmus ir negęstantį tikėjimą gėrio pergale.

Ir štai tokio pat amžiaus mergaitė Kleo, praėjus daugiau nei 70 metų, rašo dienoraštį, juo kreipdamasi į savo bendraamžę Aną, kurios dienoraštis ją sukrėtė. Jis buvo rašytas jos įsivaizduojamai draugei Kitei. Ir Kleo savo dienos įspūdžius baigia žodžiais: „Iki, tavo Kitė". Kleo dienoraštis jaudina savo jautrumu, nuoširdumu. Prisimindama Anos tragišką ir didvyrišką gyvenimą, ji pasakoja savo išgyvenimus: tėvo išėjimą, motinos depresiją, sesers sielvartą, aprašo draugės žiaurumą, savo užgimstančius jausmus Dimitrijui. Romanas paaugliams nupintas iš trapių, be galo jaudinančių gijų. Kleo atsiveria visu savo vaikišku atvirumu ir aiškiu protu, ji nuoširdi ir jausminga.

Kleo išsilieja popieriuje, išgalvodama savo gyvenimą ir pati save, jau puikiai suvokdama, kad rašymas ją gelbėja. „ Viena didžiausių tiesų slypi pačiose didžiausiose netiesose, ir dėl to man pasiutusiai gera!"