Bibliotekoje paminėta Austrijos Respublikos nacionalinė šventė

Bibliotekoje paminėta Austrijos Respublikos nacionalinė šventė

                 2018 m. spalio 26 d. Lietuvos ir Austrijos draugija (LAD) bei Austrų literatūros skaitykla  surengė Austrijos Respublikos nacionalinės šventės paminėjimą. Iškilmės bibliotekos Konferencijų salėje prasidėjo Salzburgo Katedros varpų gaudesiu. Taip buvo sumanyta, idant pagerbtume šį legendinį Austrijos miestą. Juolab, kad renginyje dalyvavo mielas Lietuvos muzikų ir Draugijos bičiulis, Salzburgo Muzikos ir dramos meno universiteto „Mozarteum“ profesorius, dirigentas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktaras Josef Wallnig (Jozefas Valnigas).

Lietuvos ir Austrijos partnerystė mokslo ir meno delegacijų pasikeitimais prasidėjo dar 1970 metais, o 1989 m. Vilnius sudarė Bendradarbiavimo ir partnerystės sutartį su W.A. Mozarto gimtuoju miestu Salzburgu, tad reguliariai bendraujama meno, mokslo, ekonomikos, švietimo srityse, LR Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Austrija grupė.

                      2016 m. pabaigoje uždarius Austrijos Respublikos ambasadą Lietuvoje (buvo įkurta 1997 m.), Lietuvos ir Austrijos draugija tapo pagrindinė institucija, nuolat reflektuojančia šios Alpių šalies kultūros (ypač muzikinės) ir švietimo aktualijas, minėtinas datas, rengiančia susitikimus su į Lietuvą atvykstančiais austrų kultūros žmonėmis. Tad ir šis jau tradiciniu tapęs austrų Nacionalinės šventės paminėjimas Draugijai yra maloni priedermė.

                      Renginį pradėjo LAD prezidentas prof. Petras Kunca. Lietuvių ir sklandžia vokiečių kalba pasveikinęs Draugijos narius ir renginio svečius visiems Austrijos bičiuliams gerbtina proga, Prezidentas priminė svarbiausias pastarųjų metų Draugijos veiklos iniciatyvas, renginius, ypač išskyręs Lietuvos melomanams padovanotą retą galimybę pamatyti ir išgirsti autentišką W. A. Mozarto Vienos laikotarpio smuiką, pagamintą italų meistro Pietro Antonio dalla Costa XVIII amžiuje. Nors ši unikali LAD ir Tarptautinio fondo „Mozarteum“ iniciatyva įgyvendinta prieš du metus, tačiau tik dabar LRT ir LAD pastangomis Mozarto smuiko renginių Vilniuje filmuoti puslapiai pateko į You Tube sistemą („geriau vėliau, negu niekada“...). Tad tai ir buvo pretekstas dar kartą akcentuoti įsimintinas Mozarto smuiko lietuviškosios biografijos dienas. Ir žinia, kad daug LAD-os iniciatyvų nebūtų buvę kokybiškai įgyvendintos be valstybinių ir privačių Draugijos rėmėjų paramos. Už tai jiems buvo pareikšta Prezidento padėka, nepamirštant ir mūsų partnerių Vienos ir Salzburgo institucijose.

                      Oficialiąją renginio dalį pratęsė garbingas vakaro svečias Josefas Wallnigas, renginio savaitę teikęs Mozarto kūrinių atlikimo pamokas Kauno muzikiniam jaunimui. Kaip visada, J. Wallnigo kalba  pasižymėjo būdinga šiam asmeniui elegancija, ji buvo prisodrinta aliuzijų į Austrijos istoriją. Kalbos pabaigoje oratorius pateikė keletą išmintim ir elegantišku humoru dvelkiančių žymių Austrijos asmenybių citatų, kurios mus lietuvius skatino pagalvoti apie abiejų tautų istorijos ir būdo bruožų bendrumus. Štai keletas citatų: „Austrijoje mums visada skubiai reikia reformų, tačiau niekas neturėtų keistis...“ (buvęs Austrijos federalinis kancleris Viktoras Klima); „Jei vieną dieną ateis pasaulio pabaiga, aš persikelsiu į Vieną, nes ten viskas vėluoja 50 metų“ (kompozitorius Gustavas Mahleris).

                      Šventiniame renginyje dalyvavo būrelis žinomų politikos ir visuomenės atstovų, Austrijos bičiulių, kurie buvo pakviesti tarti žodį. Tai kelių LR Seimo komisijų narys ir Tarpparlamentinių ryšių su Austrijos Respublika grupės pirmininkas Kęstutis Masiulis, grupės narys, kelių Seimo komitetų ir komisijų narys Stasys Šedbaras, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas ir Europos reikalų komiteto narys Egidijus Vareikis, žinomas politikas, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojo J. Razmos padėjėjas-sekretorius Arvydas Vidžiūnas, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto narys ir Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis.

Vakare pasisakiusieji minėjo perspektyvius Lietuvos kultūrinius, ekonominius, politinius ryšius su Austrijos Respublika, akcentavo rezultatyvų Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Austrijos Respublika grupės ir Lietuvos ir Austrijos draugijos bendradarbiavimą, Austrijos ir Lietuvos istorijos paraleles.

Štai, 2009 m. minėjome Lietuvos vardo 1000-metį (paminėtas 1009 m. Kvedlinburgo analuose), analogiškai Austrija šalies vardo (Ostarrichi, vėliau Oesterreich – vardas, žymintis Babenbergų markgrafystę) pirmąjį paminėjimą fiksuoja 996 m., t.y. tik 13 metų anksčiau už Lietuvą; o lotynizuota šalies vardo forma rašytiniuose šaltiniuose pasirodo tik XIII a.

Taip pat palygintini Lietuvos moderniosios valstybės bei Austrijos Respublikos 100-mečiai: po Vokietijos ir jos sąjungininkės Austro-Vengrijos pralaimėjimo I-ajame pasauliniame kare ir žlugus ilgametei Habsburgų monarchinei dinastijai, 1918 m. lapkričio mėn. Austrija, praradusi kai kurias turėtas vengrų ir slavų žemes, tapo Pirmąja Austrijos Respublika (pradžioje vadinta Vokiečių Austrija). Tad 2018 m. žymi abiejų nepriklausomų valstybių  100-metį.

Abiejų šalių istorinėje biografijoje raiškus buvo siekis iš savųjų teritorijų išvesti išorines okupacines pajėgas. Lietuvai ta ilgai godota diena – 1993 m. rugpjūčio 31 d., kai jos sieną kirto paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas. Kaip žinia, Austrija po II-jo pasaulinio karo buvo padalinta į keturias okupacines zonas, kurias kontroliavo Didžioji Britanija, Prancūzija, JAV ir TSRS. Kaip ir Lietuva, Austrija pasiekė diplomatinę pergalę, kai po dešimtmetį (o Lietuvoje net 50 metų!) trukusio „minkštojo“ okupacinio režimo  1955 m. spalio 26 d.  jos teritoriją paliko paskutinis užsienio kareivis, buvo priimta neutraliteto deklaracija, ir Austrija tarptautiniu mastu tapo pripažinta kaip suvereni, nepriklausoma valstybė. Vėliau ši diena buvo paskelbta Austrijos Nacionaline švente.

Minint šią reikšmingą datą renginio dalyviams kilo dar daug kitų minčių, žyminčių Lietuvos ir Austrijos istorijos, meno kultūros, tautinio patriotizmo, švietimo, aplinkosaugos, meilės gamtai paraleles.

Šventiniame vakare buvo perskaitytas išvykoje esančio Austrijos Respublikos Garbės konsulo Lietuvai profesoriaus Vytauto Mizaro pasveikinimo laiškas. Miela staigmena buvo ir iškilmių vakare apsilankiusio rašytojo ir vertėjo Teodoro Četrausko dovana Austrų literatūros skaityklai – jo išverstas moderniosios austrų literatūros klasiko Roberto Musilio dviejų dalių romanas „Žmogus be savybių“.

Vakarą praturtino įprasta Lietuvos ir Austrijos draugijos iškilmingų renginių tradicija į programą įjungti kokį ryškų austrų kultūros akcentą – austrų muzikos ar atlikėjų koncertą, knygos pristatymą ar pagerbti austrų menininko jubiliejų. Šįkart buvo paminėtos žymiojo Austrijos moderniosios dailės korifėjaus Gustavo Klimto (1862-1918) mirties metinės. Išsamų dailininko gyvenimo ir kūrybos pristatymą pateikė menotyrininkė mokslų dr. Nijolė Tumėnienė. Analitiniais apibendrinimais ir paveikslų reprodukcijomis buvo atskleistas šio moderno  stiliaus austriškosios atšakos secesijos (Sezession) pradininko ir pripažinto autoriteto tapybos ir grafikos kūrybinis palikimas. Pratęsiant aukščiau gvildentą Austrijos ir Lietuvos istorijos ir kultūros paralelių aptarimą paminėtini secesijos stiliaus aidai lietuvių dailėje ir architektūroje. Būdingieji šios meno pakraipos bruožai – antiakademinės nuostatos, simbolizmo ir orientalizmo atgarsiai, žaismas dekoratyviais elementais, grakštus linijinis piešinys. Tokių bruožų pastebima P. Galaunės, K. Šimonio, P. Kalpoko, P. Rimšos net ir M.K. Čiurlionio knygų ir taikomojoje grafikoje, tapyboje. Secesijos bruožų randame ir Lietuvos architektūroje – pavyzdžiui, gyvenamųjų namų komplekse Vilniuje prie Lukiškių aikštės (vadinamoji J. Montvilos kolonija), galgi ir Nacionalinės filharmonijos rūmų eksterjere ir interjere.

Šventinių iškilmių dalyviai išsiskirstydami palinkėjo Austrijos Respublikai sėkmės šį pusmetį pirmininkaujant Europos Sąjungai.

Prof. Juozas Antanavičius

 

epaveldas
ibiblioteka
Knygos per penkiTV
Lietuvos ir Austrijos draugija
Austrų skaityklos