Knygoje – garsiausių Vienos menininkų likimai

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje esanti Austrų literatūros skaitykla puikiai pažįstama vilniečiams, kurie nori skaityti leidinius vokiečių kalba. Malonu, kad skaitykla turi visą būrį nuolatinių skaitytojų, kurie ne tik skolinasi leidinius, bet ir dalyvauja skaitykloje organizuojamuose renginiuose.

Bibliotekos skaitytoja žurnalistė Astrida Petraitytė – viena ištikimiausių Austrų literatūros skaityklos bičiulių. Džiaugiamės galėdami publikuoti Astridos Petraitytės straipsnio „Karantino skaitiniai: apsėstojo meilė ir įžymiosios našlės istorija“, kuris buvo publikuotas JAV lietuvių dienraščio „Draugas“ šeštadieniniame priede „Kultūra“  2020 metų gruodžio 12 ir 17 dienomis, ištraukas.

„Ši biblioteka yra lobių sala vokiečiakalbiams, ypač – austrofilams. Jau daugelį metų čia veikia Austrų (ir šveicarų) literatūros skyrius – skaitykla ir knygų fondai, nuolat papildomi visai šviežiomis naujienomis (šią paramą suteikia Austrijos užsienio reikalų ministerija). Renginiai, ir reguliarieji (pvz., Vokiečių kalbos klubas) ir epizodiškai vykstantys (pvz., susitikimas su kokiu svečiu iš Austrijos) dabar, suprantama, atšaukti, bet štai „Naujų knygų“ lentyna gali literatūros smaližius nudžiuginti“.

„Mane sudomino knyga, žadanti „pasivaikščiojimą“ po meninę XIX-XX a. sandūros Vieną, o juk tai laikmetis, kai Austrijos-Vengrijos sostinė išties buvo kultūros sostinė, čia užgimė secesija, čia virė muzikinis gyvenimas, čia, (na, tegu ne tik čia, tarkim, Paryžiuje taip pat) menininkai diegė „kavinių tradiciją“, be viso kito, čia radosi psichoanalizė, persmelkusi menininkų gyvenimą bei kūrinius...“ – rašo A. Petraitytė apie austrų rašytojos Hildės Berger knygą „Die Windsbraut: die Geschichte von Oskar Kokoschka und Alma Mahler“.

„Tai biografinis romanas apie austrų kompozitoriaus Gustavo Mahlerio našlės kompozitorės Almos Mahler (1879 - 1964) ir dailininko Oskaro Kokoschkos (1886 - 1980) meilės istoriją.

„Jei veikėjai nebūtų istorinės asmenybės, knygą galėtume skaityti tiesiog kaip romaną – įtraukiantį,  intriguojantį. Bet juk bent kompozitoriaus Mahlerio vardą visi esame girdėję. Tad tuo įdomiau pasinerti į „tikrą“ vienietišką meilės istoriją, patirti iš puritoniškų varžtų besivaduojančio (gan audringai) miesto atmosferą, papildyti įžymybių portretus naujais bruožais…“, – dalijasi savo įspūdžiais apie knygą bibliotekos skaitytoja.

Romano veikėjai – Vienoje XX a. pradžioje gyvenę žymūs menininkai, rašytojai. Tai –architektas Adolfas Loosas (1870 - 1933), rašytojai Peteris Altenbergas (1859 - 1919) ir Karlas Krausas (1874 - 1936), susitikinėję su Oskaru Kokoschka Vienos centrinėje kavinėje, Almos Mahler antrasis vyras architektas Walteris Gropius (1883 - 1969) ir trečiasis vyras rašytojas Francas Werfelis (1890 - 1945).

 „Šis audringas, ekscesais, skandalais perpintas ryšys bent man padarė įspūdį: Kokoschka buvo meilės apsėstas, negalėjo susitaikyti nei su išsiskyrimu, nei – tarsi visai patologiška –su Mahlerio „šešėliu'“. Meilėje prisipažinta, meilės reikalauta, už (ne)meilę keršyta, iš meilės atgailauta. Nestebina Almos Mahler pastangos atsiriboti nuo šio kultūros rėmus laužančio gerbėjo“, – rašo straipsnyje A. Petraitytė.

 Meilė šiai nepaprastai moteriai įkvėpė Oskarą Kokoschką sukurti Almos Mahler portretą, dvigubą savo portretą su Alma, freską Almos namuose Breitensteine, žymųjį kūrinį „Die Windsbraut“, pjesę „Orfėjas ir Euridikė“.