Please ensure Javascript is enabled for purposes of website accessibility

Ne tik apie vargonus: susitikimas su svečiu iš Salzburgo prof. Hannfriedu Lucke

Ne tik apie vargonus:   susitikimas su svečiu iš Salzburgo prof. Hannfriedu Lucke

Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, Austrų ir šveicarų literatūros skaitykloje įvyko (05 24) turiningas Lietuvos ir Austrijos draugijos inicijuotas vakaras – į svečius pakviestas Vilniuje viešintis, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) talkinantis  vargonininkas prof. Hannfriedas Lucke. Su šios skaityklos vadovės Karmelos Rudaitienės, draugijos pirmininko prof. Petro Kuncos gan gausiai suburtais austrų kultūros gerbėjais svečias, Salzburgo “Mozarteum’o” prorektorius Lucke dosniai dalijosi savo patirtimi, įspūdžiais, įžvalgomis, savo “žinutes” skleisdamas asmeninio žavesio bangomis.

Beje, “Mozarteum’o” atstovo dosnumą pirmiausia pažymėjo ir svečią pristačiusi LMTA darbuotoja (bei Lietuvos ir Austrijos draugijos vicepirmininkė) Kristina Valentonienė: mat prof. Lucke, atvykstąs patalkinti mūsiškiams vargonų klasės studentams, yra jiems įteikęs ir  apčiuopiamą dovaną  – specialius odos batelius, būtiną vargonininkų atributą (muzikos instrumentų “karalius” valdomas ir pedalais).

Jau vien geografiškai spalvinga Luckes biografija. Gimęs Vokietijoje Breisgau Freiburgo mieste, ten ir mokęsis (vėliau vargonavimo studijas tęsęs Ženevoje, Salzburge ir kt.),  vedęs Lichtenšteino pilietę, šioje šalyje dabar su šeima ir įsikūręs, o savo pagrindine darboviete nuo 2000-ųjų yra pasirinkęs Salzburgo “Mozarteum’ą” (prieš tai būta ir kitos “stotelės” Austrijoje – Grace). Lucke yra vargonavęs pamaldose, koncertavęs ir koncertuojąs įvairiausiose šalyse, išleidęs ne vieną CD (apgailestavęs,  kad neturi pasiėmęs šių CD, svečias vis dėlto pažadėjo draugijos primininkui dovanų… )

Neseniai tapęs “Mozarteum’o” prorektoriumi, Lucke aptarė ir  šios aukštosios specifiką:  dauguma studijuojančių – užsieniečiai, o pastarųjų didžiąją dalį sudarantys Azijos šalių atstovai. Buvo įterptas šios mokyklos budėtojo “pasiguodimas” – jis jaučiąsis lyg Tokijo stotyje… Beje, už mokslą “Mozarteum’e” studentams iš ES mokėti nereikia (o ir kiti moka kur kas mažiau nei mūsiškiai LMTA studentai –  svečią, regis,  nustebino išgirsta įmoka už vienerius studijų metus:  virš 5 tūkstančių eurų).

Koncertinė patirtis leido Luckei įvertinti vargonus įvairiose pasaulio dalyse.

Beje, svečiui giriant vargonų situaciją Baltijos šalyje – štai puikūs Rygos Katedros vargonai! -  ir visoje postsovietinėje erdvėje (jis dažnai koncertavęs anuometėje VDR), net apibendrinant: “Ne viskas komunizme buvo blogai”, bent jau šių eilučių autorė pajuto kartėliu persmelktą ironiją: “Jau tie naivieji Vakarų kairuoliai…” Natūralu, kad svečias kritiškai vertina vargonų “moderninimo” tendenciją, ryškią Vakarų Europos šalyse (kai senieji, galbūt ir laiko suniokoti intsrumentai metami lauk), pasidžiaugia užsilikusiais ir atgaivintais mūsų bažnyčiose, bet… Kažin ar žinantieji  “komunizmo rūpestį bažnyčiomis” – jas paverčiant sandėliais, sporto salėmis, dirbtuvėmis, geriausiu atveju – muziejais, o blogiausiu – jas visai nugriaunant ar suniokojant  - pajėgs itin džiūgauti, jei, tarkim, kokiems trąšų maišams, užgriozdinusiems buvusią šventovę, vargonų vamzdžiai nepamaišė… Svečio gidei Kristinai buvo progos prisiminti Šv. Kazimiero bažnyčioje veikusį Ateizmo muziejų…

Vakaro dalyviams aktyviai įsijungus į pokalbį, iškilo, pavyzdžiui, ir toks klausimas: o kokia vargonų situacija,  vargonavimo tradicija ne krikščioniškose šalyse? Sužinojome, kad Japonijoje – kur svečio lankytasi – koncertinių vargonų gausu, muzikai dažniausiai yra įgiję europinį išsilavinimą. Anekdotiškai nuskambėjo Omano (musulmoniškos šalies) pavyzdys – ten įrengti brangūs ir  prasti vargonai…

Paklaustas apie mieliausiai grojamus kompozitorius, svečias – nenuostabu –pirmiausia paminėjo J. S. Bachą. Jis vertinąs ir W. A. Mozartą, tik, deja, šis – nors ir vargonavęs bažnyčiose – vargonams nieko neparašęs, nebent… vargonais kartais atliekami jo paskutinais gyvenimo metais sukurti kūriniai mechaniniams laikrodžiams… Iš moderniųjų kompozitorių vertinąs Olivier Messiaen’ą ir Arvo Pärtą.

Lucke aptarė vargonų muzikos “geografinį” aspektą – vienokį skambesį turi, tarkim, Vokietijoje, kitoį -  Prancūzijoje sukurti kūriniai. O šio instrumento meistrystėje  dabar pirmaujanti Šveicarija.

 

Žinia, turbūt visų klausytojų širdis paglostė svečio pagyrimai Baltijos šalių, taip pat ir Lietuvos, aukštai chorinei kultūrai, kitų sričių įžymybėms – štai žavėtasi Mirga Gražinyte-Tyla…

Svečio išmanymo, jaučiamo talento pakerėtiems parūpo ir galimybė paklausyti jo vargonavimo. Pažadėta: kitąmet turėsime progos prof. H. Lucke’ę, mėgėją vargonais ir improvizuoti, išgirsti koncertuojantį Vilniuje  – Kristupo festivalio programoje.

Vakarą baigė širdingas draugijos pirmininko prof. P. Kuncos padėkos žodis.

 

                                                     Astrida Petraitytė

epaveldas
ibiblioteka
Knygos per penkiTV
Lietuvos ir Austrijos draugija
Austrų skaityklos