Skaudi paguoda namie užsidarius: Rilke’s „Rudens diena“

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla 1996 m. yra išleidusi dvikalbę Rainerio Maria’os Rilke’s rinktinę „Poezija/ Die Gedichten“ (sudarytą Sigito Gedos). Gal tais pačiais metais ją esu įsigijusi; dailiai išleista knyga pagarbiai įterpta lentynoje tarp kitų solidžių poezijos leidinių. Ne šiaip pasipuikavimui padėta – tikrai įdėmiai skaityti ir originalūs Rilke’s eilėraščiai, ir lietuviškieji jų vertimai (neretai pateikiama ir pora to paties eilėraščio variantų – skirtingos mūsiškių interpretacijos).

Dabar, užsidarius namuose karantinui, yra progos ne tik  dairytis, kas dar neskaityto namuose užsilikę, bet ir – grįžti prie širdį kadais suvirpinusių skaitinių. Rilke – iš tokių, jaudinančių. Gal ne kiekviena jo poezijos eilutė ką nors man „byloja“, bet yra ir eilučių, ir posmų  persmelkusių skaudžiu ir Poezijos, ir Egzistencijos spinduliu...

Kai dabar nutariau vėl atsiversti šį tomą, pirmiausia ieškojau „Rudens dienos“ – kadais ypač skausmingai buvo atsišaukę „Wer jetzt kein Haus hat...“ Toji vienišystė, benamystė... vis dėlto ieškant (gal ir randant?) paguodos: „lange Briefe schreiben“...

Herbsttag

Herr: es ist Zeit. Der Sommer war sehr groß.
Leg deinen Schatten auf die Sonnenuhren,
und auf den Fluren laß die Winde los.

Befiehl den letzten Früchten voll zu sein;
gib ihnen noch zwei südlichere Tage,
dränge sie zur Vollendung hin und jage
die letzte Süße in den schweren Wein.

Wer jetzt kein Haus hat, baut sich keines mehr.
Wer jetzt allein ist, wird es lange bleiben,
wird wachen, lesen, lange Briefe schreiben
und wird in den Alleen hin und her
unruhig wandern, wenn die Blätter treiben.

Knygoje pateikiami du šio eilėraščio vertimai – Henriko Nagio ir Jono Juškaičio. Renkuosi Nagio versiją – gal todėl, kad šio poeto saitai su  austrų poezija itin reikšmingi: pasitraukęs iš Lietuvos, 1945 m. jis įstojo į Insbruko universitetą, po kelerių metų apgynė disertaciją apie Georgo Traklio kūrybą, yra vertęs ir šį poetą.

Rudens diena

Viešpatie: laikas. Vasara buvo brandi.

Pridenk savo šešėliu saulės laikrodžius,

paleisk ir vėjus lygumon skraidyt.

Nunokt paskutiniesiems vaisiams liepk;

kelias dienas saulėtas dovanok dar,

tada į vyną tirštą ir putotą

jų paskutinę saldžią sultį liek.

Jei kas dabar benamis – liks ilgai toks.

Jei vienišas – ilgai dar vienas bus:

budės, skaitys, rašys ilgiausius laiškus

ir neramus tuščiom alėjom klaidžios,

kai vėjai neš, blaškys rudens lapus.

Vertė H. Nagys 1939–1995

Laikantis režimo „Lieku namie“, labai praverčia ir Youtube galimybės. O čia ne tik muzikos, filmų, bet ir poezijos galima rasti. Pasistengiau išklausyti  aktorių skaitomą “Herbsttag”, irgi ne vieną variantą galima rasti, pavyzdžiui:

Herbsttag  

Astrida Petraitytė