Smagi bendrystė

Lietuvos ir Austrijos draugija vieną lapkričio vakarą surengė  Austrijos Respublikos nacionalinės dienos šventę –„gražiai prisiminti ir paminėti vieniems kitus“, pasak svečio, LRS nario Egidijaus Vareikio. Minėjimas vyko Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje ir buvo sukomponuotas tarsi koncerto programa, iš keleto segmentų.

 Įžangos žodžiais šventę pradėjo Austrų literatūros skaityklos vedėja, Draugijos atsakingoji sekretorė Karmela Rudaitienė. Gausiai susirinkusią publiką sveikino politikai ir muzikantai.

Draugijos prezidentas smuikininkas prof. Petras Kunca  kalboje pradėjo brėžti valstybinių aspektų lygiagretes, akcentuodamas, kad po Antrojo pasaulinio paskutinis svetimos valstybės  karys Austriją pasiliko 1955,  Lietuvą – 1993. 

Plataus tarsi nuo Alpių žvilgsnio sveikinimą tarė  Austrijos Respublikos garbės konsulas prof. dr. Vytautas Mizaras. Pirmiausia Konsulas aptarė mūsų šalių išsilaisvinimo aplinkybes. Pradėdamas tuo, kad priminė rašytojos Judith Lewonig veikalą apie 2500 metų Lietuvos ir Austrijos santykių istoriją, prof. Vytautas Mizaras apžvelgė mūsų kraštų kultūrinius mainus, išskyrė jų tendencijas. Taip pat publikos dėmesį atkreipė į pačiaus svarbiausius, daug atgarsio sulaukusius, Draugijos nuveiktus darbus; tarp jų – įvairaus lygio ir pobūdžio bendradarbiavimas su Zalcburgo Mozarteumais (universitetu ir fondu). 

Politinės istorijos paralelių dėstymu bei kultūros politikos mintimis  nepaprastai maloniai nustebino Zalcburgo Mozarteumo universiteto  Mozarto operų interpretacijų  instituto vadovas, dirigentas, profesorius, Lietuvos muzikos ir teatro  akademijos garbės daktaras Josefas Wallnigas,  kurį dažniausiai girdime kalbantį apie Mozarto muziką. Šįkart mūsų bičiulis kalbėjo skaičiais, lygino Austrijos-Vengrijos monarchijos bei LDK plotus, gyventojų skaičių su tais, kokie liko 20-o amžiaus valstybėms; minėjo prieštaras sprendžiant sumažėjusių šalių tapatybės krizes, o kaip pavyzdį pateikė Azijos šalių kultūros suvokimą. Antai Kinijoje kultūra suprantama kaip moralinio priesako įsigalėjimas, Japonijoje – kaip tobulėjimas, ėjimas priekin, Pietų Indijoje – kaip kelio branda.

LRS užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Egidijus Vareikis akcentavo panašius istorinius valstybių pavidalus, kurių patirties dabar semiasi ES, priminė bendrų lemtingų istorijos faktų (Jono Sobieskio vadovautos armijos pergalingą pagalbą austrų ir visos Europos kovoje su svetima kariuomene). Šiandienos pagrindinėse realijose  politikas taip pat įžvelgia džiugių dalykų: „Man malonu pastebėti, kad kultūrinė ir, dar daugiau, – dvasinė – dimensija mūsų bendravime yra pirmiau visų kitų, o tai rodo ne tik interesų, bet ir svajonių bendrumą. Su austrais mums nesunku – turime ir vokiško ir skandinaviško tvarkingumo ir slaviško dvasingumo ir truputį „pašėlusios“ sielos. Todėl taip smagu matyti ir jausti mūsų bendrystę“, – baigė kalbą Lietuvos parlamentaras. 

Toliau minėjimas buvo perduotas į literatūros vertėjų  Rūtos Jonynaitės ir Giedrės Sodeikienės rankas. Jos pristatė savo verstas knygas. Rūta Jonynaitė tarsi literatūrologė aptarė gimimo 75-ąją sukaktį mininčio Peterio Handkės pjesę „Publikos išplūdimas“ bei romaną „Trumpas laiškas, ilgas atsisveikinimas“. Giedrė Sodeikienė, pristatydama  prieš 75-eris metus netektą Stefaną Zweigą ir jo romaną „Vakarykštis pasaulis“, daugiausia dėmesio skyrė menininko biografijai. Šių rašytojų kūrinių ištraukų skaitė  Lietuvoje gyvenantis Peteris Meyeris, Kristina Valentonienė bei Raimondas Paškevičius.

Nacionalinės dienos šventė baigėsi liaudies muzikos šurmuliu, sukurtu per LMTA ryšius   Austrija jaunatviškai susižavėjusių LMTA Etnomuzikologijos katedros studentų.

Renginyje atsilankė operų režisierius Mozarteumo universiteto prof.  dr. Hermannas Keckeisas, Lietuvoje gyvenantis vokiečių rašytojas Frederikas D. Tunnatas. Taip pat – spalio mėnesio Draugijos keliautojai į Austriją. Šių eilučių autorei jie komentavo: mes tapome  kaip brolija.

Draugija šiltai dėkoja renginio globėjams Austrijos Respublikos  Garbės konsului prof. dr. Vytautui Mizarui, Adomo Mickevičiaus bibliotekai, LMTA,  taip pat savanoriavusiems dalyviams.

Lietubvos ir Austrijos draugijos valdybos narė muzikologė Rita Nomicaitė