Įgyvendintas projektas „Intymu. Kūryba sau ir saviesiems – egodokumentai”

Šiandieninės bibliotekos aktyviai atlieka socialinės sanglaudos ir kūrybinę kultūros funkciją, todėl Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka ėmėsi iniciatyvos suburti savo kompetencijos teritorijoje esančias Vilniaus ir Alytaus regionų bibliotekas projektui, kuris skirtas vietos jaunimui. Bibliotekų ir kitų atminties institucijų pareiga – rūpintis egodokumentų paveldu bei šiandieninės egodokumentinės kultūros puoselėjimu. Vardan to, projekte pasirinkta asmeninių dokumentų tema. Egodokumentika gali reikštis šiais žanrais: dienoraščiai, atsiminimai, autobiografija, laiškai, kelionių aprašymai, namų albumėliai ir kai kuriais kitais su visomis šiomis sritimis susijusiais tekstais ir vaizdais, atsiradusiais privačioje aplinkoje ir rašytais dažniausiai pirmuoju asmeniu. Tai autobiografinė raštija ir vaizdai, siejami su intymia asmenybės raiška ir kūryba, nes rašoma, vaizduojama apie save, reiškiamos emocijos, įspūdžiai, skirti ne viešumai, o sau arba ribotam asmenų ratui. Saviraiška neįpareigoja paisyti žanro stiliaus, struktūros. Dokumentų tyrėjai diskutuoja dėl egodokumentikos objekto, kuris galimai apima raštus ir vaizdus, aprėpia tradicines ir naująsias medijas. Atsiradus laiko nuotoliui, ši dokumentų rūšis tampa reikšmingu paveldu ne tik autoriaus artimiesiems, bet ir bendruomenei kaip mikroistorijos šaltinis.

Projekto tikslas – Vilniaus ir Alytaus regionų jaunimui (16–29 m.) sudaryti galimybes įsitraukti į egodokumentų kultūrinės reikšmės ir vertės pažinimą, egodokumentų kaip kasdienybės (socialinės) istorijos šaltinio kūrimą ir asmens identiteto bei meninės saviraiškos galimybę bei atrasti, tyrinėti ir vienyti savo bendruomenę ir artimąją aplinką, pasitelkiant individualias kūrybines galias.

Edukacinės veiklos vyko: Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje; Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Simno padalinyje; Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje; Elektrėnų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje; Lazdijų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje; Šalčininkų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje; Švenčionių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, Pabradės ir Švenčionėlių bibliotekose; Trakų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje, Vilniaus centrinės bibliotekos Antakalnio bibliotekoje; Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, Vilniaus rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje Rudaminoje. 

Rengiant ir jaunimui viešinant projekto veiklas pasitelkiama jaunimo organizacija „Lietuvos atgaja“. 2023 m. kovo 22 d. vyko mokymai Regiono bibliotekininkams „Jaunas žmogus bibliotekoje“. Lektorės su bibliotekininkais pasidalino mokymų medžiaga. 

Jaunimui ir kitiems bibliotekos lankytojams organizuotos egodokumentų kūrybines dirbtuvės (17 renginių, juose 37 edukaciniai užsiėmimai), kurias vedė menininkai ir mokslininkai. Daugelis iš jų yra neseniai pradėję kūrybinę karjerą ir susiję asmeniškai su Vilniaus ir Alytaus regionu, todėl tikimasi, kad jie tapo įkvepiančiu, motyvuojančiu pavyzdžiu.

Su vietos jaunimu ir kitais bibliotekos lankytojais bendravo profesionalūs dokumentinės komunikacijos ir paveldo specialistai Vilniaus universiteto, tai dr. Kšištof Tolkačevski ir dr. Tomas Petreikis. Dr. Kšištof Tolkačevski parengė trumpą motyvacinį vaizdo pranešimą ir parengė bei vedė edukacines paskaitas pie egodokumentų fenomeną individo ir individų bendruomenės svarbos kontekste, pasitelkiant pavyzdžius iš konkretaus regiono. Lektorius pasirėmė Pierre Nora atminties salų koncepcija, aiškinančia savo/regiono/krašto paveldo (kartu ir egodokumentų) artumo ir valstybės pateikiamo istorijos naratyvo priešpriešą bei galimas sankirtų vietas. Dr Tomas Petreikis pristatė savo surinktą mokyklinių atminimų albumų kolekciją ir skaitė edukacinį pranešimą apie jų reikšmę. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė-kraštotyrininkė Giedrė Saulienė su dalyviais diskutavo apie dokumentuotus iliustruotus prisiminimus ir pristatė bendruomenių kraštotyros platformą „Bičių korys” bei paskatino dalintis informacija.

Kūrybinių dirbtuvių metu buvo galimybė susipažinti arba gilinti gebėjimus įvairių egodokumentikos žanrų ir meno technologijų srityse. Dirbtuvėse jaunimas rašė, iliustravo, kūrė albumus, atvirukus ir kita. Rašytoja, poetė Ieva Toleikytė kvietė pasinerti į kūrybą, kad dokumento lapai būtų pripildyti jūsų vaizduotės, minčių ir jausmų, išreikštų žodžiais o menininkė, automatinio piešimo entuziastė Gabrielė Gikytė-Čikarda pasiūlė puošti dokumentus spontaniškomis iliustracijomis. Poetas Tomas Petrulis leido patyrinėti savo rankraščius ir vedė literatūrines dirbtuves „Eilėraščių rašymas ranka“. Su Vilniaus dailininku Bernardu Burba dirbtuvių dalyviai buvo paskatinti kuriamą dokumentą iliustruoti savos miesto vaizdais, panaudojant Bernardo sukurtas ir specialiai šiai edukacijai paruoštas grafikos formas, arba raižyti savas. Knygos menininkė Sigutė Chlebinskaitė tęsė „Knygų šalies” idėją ir su bibliotekos lankytojais paniro į popieriaus ir jausmų dirbtuves, iš kurių visi sugrįžo su asmeniniu albumėliu ar užrašine, su tekstų ir vaizdų pradžia. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos edukatorė Irina Jarec vedė senosios fotografijos – cianotipijos dirbtuves, o bibliotekininkė Vida Kaunienė perdirbto popieriaus užsiėmimus, kurie praturtino dokumentinio paveldo priminimais ir medžiagiškumo idėjomis. Su bibliotekininkais ir dirbtuvių dalyviais menininkė Sigutė Chlebinskaitė rengė egodokumentų parodas. Dirbtuvėse buvo laikomasi ekologinės etikos principų: taupomi resursai, kuriama pozityvi aplinka ir žmonių ryšiai. Dalyviams suteikiamos visos kūrybai reikalingos priemonės. Daugelis veiklų unikalios, sukurtos specialiai šiam projektui, nes egodokumentų tema yra nedažna. 

Projekto įgyvendinimo laikotarpis yra nuo 2023-01-02 iki 2023-11-30.

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba

Iš projekte dalyvavusių mokslininkų ir menininkų įspūdžių

Dr. Kšištof Tolkačevski apie menininkų vestas dirbtuves: „Buvau maloniai nustebintas jaunimo įsitraukimu į menininkų vestas dirbtuves. Ir iš tiesų, gerai pagalvojęs apie jaunimo gyvenimo sąlygas ir tempą medijuotoje kultūroje, varomoje nuolatinių dopamino paieškų išmaniujų įrenginių pagalba, imi suprasti, kodėl šiandien tiek daug psichoterapeutų pasitelkia meną žmogaus sielos gydymui. Ir kodėl pacientų skaičius didėja eksponentiškai. O juk yra būtina, o kartu ir paprasta stabtelėti (savirefleksija), paimti į rankas medžiagas (kinetiniai gebėjimai), įsivaizduoti (sukurti naują vaizdinį pertvarkant atmintyje turimą vaizdinę patirtį) ir piešti, rašyti, eiliuoti (kognityviniai gebėjimai). Tikiuosi, projektas turės tęstinumo.” 

Dailininkas Bernaerdas Burba: „Nuostabu aplankyti įvairius miestelius, pasigilinti į jų aplinką ir kasdieniškas detales. Smagu buvo pabendrauti ir susipažinti su aplankytų vietų žmonėmis, stebėti ir pažinti jų santykį su savo aplinka ir kaip jie savitai imasi temų ir pasiūlytų išraiškos formų ir meninių priemonių. Buvo malonu pasidalinti savo kūrybine raiška ir iš visur parsivežti savitų įspūdžių, nuotaikos ir idėjų.” 

Rašytoja, poetė, vertėja Ieva Toleikytė: „Labai džiaugiuosi, kad galėjau dalyvauti projekte „Intymu“. Buvo labai įdomu keliauti po Lietuvą ir sutikti skirtingus žmones. Kiekvieną kartą išvykstant nežinodavome, ko tikėtis, kaip pasiseks dirbtuvės, nes jos kardinaliai skirdavosi priklausomai nuo žmonių ir bibliotekos. Ypatingai prasmę mačiau seminaruose mažesniuose miestuose, kur renginių būna visai nedaug, o ypač nemokamų, todėl jie trigubai reikalingi. Įsitikinau, jog kokybė nelygu kiekybė – geriausiai pavyko tos dirbtuvės, kuriose žmonių buvo mažiau, bet jie nuoširdžiai norėjo dalyvauti, todėl buvo galima susikaupti, pamiršti laiką ir pasinerti į rašymą arba piešimą, jautėsi, kad dalyviai daug išsinešė iš tų užsiėmimų, ir ne tik dėl to, kad išmoko kažką naujo arba prisiminė kažką seno (pvz. laiškų rašymą), bet ir sulaukė dėmesio ir šilumos. Būtų smagu, jei tokie projektai turėtų tęstinumą. Šiek tiek nuliūdino suvokimas, kokie nesvarbūs žmonės jaučiasi, ypač provincijoje, jiems buvo sunku patikėti, kad jų dienoraščiai, mintys ir jausmai yra svarbūs, vertingi.“ 

Dailininkė Gabrielė Gikytė: „Egodokumentai, mano nuomone yra svarbus istorinis šaltinis, atskleidžiantis daugiau nei faktus, leidžiantis pažvelgti į kuriančiojo vidinę būseną. Nesąmoningai kurdavau šiuos dokumentus dar gerokai prieš sužinont tokio proceso reikšmę, o pasidalinti savo patirtimi kūrybinėse dirbtuvėse buvo nepaprastai malonus uždavinys. Dirbtuvės "Intymu... Egodokumentai" leido atskleisti, kokia įvairi gali būti dokumentacija sau. Mūsų automatiniai papaišymai paraštėse taip pat parodo tądien patirtas emocijas ir yra puikus tokių dokumentų pavyzdys. Buvo įdomu supažindinti dalyvius su automatinio piešimo sąvoka bei leisti jiems eksperimentuoti su, galbūt, dar nebandytomis priemonėmis. Mano asmeninė patirtis su organizatoriais, kolegomis ir dalyviais buvo labai teigiama. Taip pat galėjau tobulėti kaip menininkė, mokydamasi iš kitų dirbtuvių vedėjų. Jaučiuosi dėkinga už galimybę dalyvauti ir už svetingą priėmimą į komandą."