Kai piliečiai tampa tyrėjais. „Citizen Science for Health 2025“ konferencijos Ciuriche apžvalga

Piliečių mokslas: aktualumas ir įsitraukimo galimybės

Visuomenės įsitraukimas į mokslinius tyrimus šiandien vis dažniau apibrėžiamas kaip piliečių mokslas (angl. Citizen Science, CS). Tai abipusiu bendradarbiavimu paremta veikla, kurioje savanoriai – neprofesionalūs mokslininkai – prisideda prie duomenų rinkimo, analizės, tyrimų rezultatų viešinimo bei mokslinių problemų identifikavimo. Piliečių mokslo iniciatyvos leidžia mokslininkams surinkti daugiau duomenų ir efektyviau panaudoti turimus išteklius, o piliečiams – įgyti praktinės patirties, suprasti mokslinį procesą ir tiesiogiai dalyvauti sprendžiant visuomenei aktualias problemas.

Piliečių mokslas neapsiriboja tik duomenų rinkimu: jis grindžiamas lygiaverčio bendradarbiavimo principu. Piliečiai gali suformuluoti mokslinius klausimus, pateikti pasiūlymus tyrimams, dalyvauti rezultatų analizėje ir viešuose diskusijų renginiuose. Tokiu būdu jie ne tik prisideda prie mokslo pažangos, bet ir įgyja žinių apie mokslinio metodo taikymą bei tyrimų praktinį poveikį visuomenei.

Šiuolaikinėje mokslinėje praktikoje visuomenės įsitraukimas tampa vis svarbesnis sprendžiant sudėtingus iššūkius, tokius kaip aplinkos tarša, klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas, miestų gyventojų sveikata ir gerovė. Tokios iniciatyvos plečia visuomenės supratimą apie mokslą, skatina švietimą ir sukuria dialogo platformą tarp mokslininkų bendruomenės ir platesnės visuomenės.

Laima Lisauskienė, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyriausioji metodininkė projektams, 2025 m. lapkričio 6–7 d. dalyvavo antroje pasaulinėje konferencijoje „Citizen Science for Health 2025“ (CS4Health 2025), kurią organizavo Citizen Science Zurich (CSZ) kartu su Swiss Federal Institutes of Technology (ETH Zurich), Ciuriche, Šveicarijoje. Konferencijos tema buvo „From Personal to Global Health – Bridging Communities through Citizen Science“.

Vizitas į Ciuricho Centrinę biblioteką

Prieš konferenciją L. Lisauskienė dr. Stefan Wiederkehr, Specialiųjų rinkinių ir skaitmeninių paslaugų vadovo (Head of Special Collections and Digital Services), kvietimu apsilankė Ciuricho Centrinėje bibliotekoje (Zentralbibliothek Zürich). Vizito metu ji susipažino su pagrindiniu bibliotekos vaidmeniu kaip tiltu tarp mokslo ir visuomenės. Biblioteka pabrėžia prieinamą žinių sklaidą ir bendruomenių įtraukimą į mokslinius projektus.

Dr. Wiederkehr pristatė išsamią prezentaciją apie Ciuricho Centrinės bibliotekos piliečių mokslo veiklas bei pagrindines strategines kryptis, kuriomis biblioteka siekia skatinti visuomenės įsitraukimą į humanitarinius ir socialinius mokslus. Po susitikimo L. Lisauskienė gavo dr. Wiederkehr el. laišką su pridėtomis PowerPoint skaidrėmis. Skaidrėse buvo pristatyta Ciuricho Centrinės bibliotekos strategija piliečių mokslo srityje, vykdomi projektai bei iliustruoti rezultatai, atspindintys piliečių įsitraukimą į rinkinius, tyrimus ir švietimo programas, pabrėžiant, kad piliečių mokslas humanitariniuose ir socialiniuose moksluose yra sparčiai besivystanti sritis.

Kodėl piliečių mokslas yra svarbus Ciuricho Centrinei bibliotekai?

Ciuricho Centrinė biblioteka piliečių mokslą laiko strateginiu prioritetu – ji veikia ne tik kaip tarpininkė tarp mokslo ir visuomenės, bet ir kaip aktyvi bendrakūros procesų partnerė. 2021–2024 m. strategijoje numatyti tiek vidiniai bibliotekos projektai, tiek partnerystės su universitetais ir kitomis institucijomis. Piliečių mokslo programa organizuojama dviem lygiais: pagrindinis projektas „Citizen Science“ (2021–2024), orientuotas į kompetencijų įgijimą, sklaidą, bendruomenės kūrimą ir institucinės partnerystės tinklo plėtrą; ir trumpesnės trukmės subprojektai bei kampanijos, apimančios istorinės kartografijos georeferencijavimą, ranka rašytų istorinių dokumentų transkribavimą per  e-manuscripta.ch, bendrakūrą, kuriant Open Educational Resources (OER), kolektyvinio rašymo iniciatyvas ir platformos suteikimą vykdomiems projektams.

Pagrindiniai piliečių mokslo iniciatyvų pavyzdžiai Ciuricho Centrinėje bibliotekoje

Istorinių žemėlapių georeferencijavimo kampanijos

Ciuricho Centrinė biblioteka organizuoja didelio masto istorinių žemėlapių georeferencijavimo kampanijas, kuriose aktyviai dalyvauja visuomenė. Viena tokių iniciatyvų – subprojektas „Through Space and Time“ – truko kelias savaites ir apėmė 2 509 žemėlapius, datuojamus nuo XVI iki XIX a. Rezultatai vėliau buvo publikuoti platformoje Old Maps Online. Ši iniciatyva parodo, kaip istorinius dokumentus galima atgaivinti ir padaryti prieinamesnius įtraukiant bendruomenę.

Rankraštinių dokumentų transkribavimas per e-manuscripta.ch

Biblioteka organizuoja istorinių rankraščių transkribavimą, įskaitant asmeninę korespondenciją, genealoginius įrašus, senus receptų sąsiuvinius ir kt. Šios iniciatyvos suteikia visuomenei realią galimybę prisidėti prie kultūros paveldo skaitmeninimo. Pavyzdžiui, subprojektas „My letter has grown long“ – Zschokke laiškų transkribavimas – vyko nuo 2021 m. gegužės 12 d. iki 2022 m. kovo 7 d. Jo metu savanoriai, naudodamiesi e-manuscripta.ch platformoje integruotu transkribavimo įrankiu, transkribavo 260 laiškų, kurių apimtis – 677 puslapiai.

Atvirosios mokymosi priemonės (OER)

Ciuricho Centrinė biblioteka aktyviai kuria mokomąją medžiagą mokykloms, paremtą originaliais dokumentais. Tai rodo, kaip bibliotekos gali suteikti platesnei visuomenei prieigą prie savo rinkinių ir sudaryti galimybes laisvai naudoti medžiagą mokymui bei tyrimams. Pavyzdžiui, 2021 m. kovo 18 d. pradėtas vykdyti subprojektas „Adventures in time for schools“ internete pateikia 40 mokymo vienetų, licencijuotų pagal CC-BY-SA (Creative Commons Attribution-ShareAlike) licenciją ir sukurtų vien tik iš Ciuricho Centrinės bibliotekos originalių dokumentų. Ši medžiaga yra laisvai prieinama ir palaiko inovatyvų, į dokumentus grindžiamą mokymąsi vidurinėse mokyklose.

Bendradarbiavimo ir kūrybinio dalyvavimo formatai

Nuo Vikipedijos redagavimo dirbtuvių iki erdvės suteikimo moksliniams projektams – Ciuricho Centrinė biblioteka naudoja savo infrastruktūrą kaip dialogo, kūrybiškumo ir naujų iniciatyvų erdvę. Pavyzdžiui, subprojektas „Zürich Film Goes Wikipedia“ buvo Vikipedijos redagavimo maratonas apie kino kūrimą Ciuriche, vykęs 2021 m. lapkričio 26–29 d. Jo metu dalyviai sukūrė 16 naujų straipsnių ir patobulino 6 esamus. Ši iniciatyva parodė, kaip bibliotekos gali aktyviai skatinti bendradarbiavimą, žinių dalijimąsi bei bendruomenės įsitraukimą į skaitmeninius ir kultūrinius projektus.

Ko iš to galėtų pasimokyti Lietuvos bibliotekos?

Apsilankymas Ciuricho Centrinėje bibliotekoje ir pokalbis su dr. Wiederkehr aiškiai parodė, kad sėkmingam piliečių mokslo projektų įgyvendinimui būtina:

• bendruomenės telkimas ir palaikymas
• partnerių įtraukimas
• paprastos, atviros dalyvavimo formos
• stipri institucinė parama

Patirtis Ciuricho Centrinėje bibliotekoje parodo, kad bibliotekos gali veikti kaip aktyvios dalyvaujamojo mokslo platformos, gerokai pranokstančios tradicinius saugojimo ir prieigos vaidmenis. Piliečių mokslo projektai Ciuricho Centrinėje bibliotekoje iliustruoja, kaip bibliotekos gali tapti gyvybingais inovacijų ir socialinio įsitraukimo centrais.

Apie Citizen Science for Health 2025 

Pastaraisiais metais piliečių mokslas tapo vis svarbesne mokslinės veiklos kryptimi. Pagrindinė jo idėja – bendradarbiavimas tarp mokslininkų ir visuomenės, siekiant geriau suprasti pasaulį ir spręsti aktualias problemas. Sveikatos tyrimuose ši metodika yra ypač reikšminga: kai pacientai, šeimos nariai ir bendruomenės tampa aktyviais tyrimų partneriais, mokslas tampa jautresnis tikroms žmonių patirtims ir poreikiams.

Organizatoriai pabrėžia, kad šiuolaikinis mokslas turėtų būti vykdomas ne atskirai nuo visuomenės, o su visuomene ir visuomenei. Toks bendradarbiavimas skatina pasitikėjimą, užtikrina tyrimų aktualumą, skatina įtrauktį, mažina nelygybę ir stiprina bendrą atsakomybę už sveikatą ir gerovę.

Renginyje buvo pristatyti įvairūs piliečių mokslo projektai sveikatos tyrimuose ir skatinamos diskusijos apie dalyvavimo formas, tyrimų rezultatų taikymą bei bendradarbiavimą tarp mokslininkų ir visuomenės. Konferencija parodė, kaip piliečių mokslo iniciatyvos gali skatinti mokslo pažangą ir kurti prasmingą dialogą tarp mokslo ir visuomenės.

Diskusijų metu buvo nagrinėjamos tokios temos: pacientų įsitraukimas į sveikatos tyrimus, bendruomenių inicijuojami duomenų sprendimai, etiniai ir teisiniai iššūkiai, socialinė įtrauktis bei patirties žinių integravimas į sveikatos politiką. Ypatingas dėmesys skirtas tarpdisciplininiams projektams, jungiantiems mediciną, informatiką, inžineriją, socialinius mokslus ir humanitarinius mokslus.

Konferencijos tikslas – stiprinti naują sveikatos tyrimų modelį, kuriame mokslininkai ir piliečiai veikia kaip lygiateisiai partneriai, o žinios virsta ne tik akademiniais rezultatais, bet ir realiais pokyčiais bendruomenėse. Tokios partnerystės gali prisidėti prie teisingesnės, tvaresnės ir rūpestingesnės visuomenės kūrimo.

Sub-temos

Konferencijoje „Citizen Science for Health 2025“ aptartos sveikatos ir gerovės temos apėmė platų spektrą – nuo infekcinių ligų ir lėtinių sveikatos būklių iki visuomenės sveikatos klausimų ir prevencijos. Sub-temos atspindėjo konferencijos šūkį „From personal to global health: bridging communities through citizen science.“ 

Diskusijos buvo suskirstytos į penkias pagrindines sritis:

1. Global Health – bendruomenių atsparumas, sveikatos nelygybė ir pasaulinės sveikatos iššūkiai.
2. Trans- and inter-disciplinary research approaches – bendradarbiavimo metodai ir naujos bendrakūros praktikos tarp mokslininkų, piliečių, organizacijų, valdžios institucijų, bibliotekų ir suinteresuotųjų šalių.
3. Toolkits and data handling – duomenų kokybė, tipai, atvirojo mokslo principai, infrastruktūros, nuosavybė ir technologijos piliečių mokslui.
4. Ethical, Social & Legal Issues – įtrauktis, įvairovė, lygybė, prieinamumas ir teisingumas.
5. Impact, Monitoring, Assessment & Evaluation – žinių kūrimas, įtaka politikai, bendruomenių įsitraukimas, elgsenos rezultatai ir komunikacijos praktikos.

Pagrindiniai pranešimai 

Pagrindiniuose pranešimuose buvo pristatyti naujausios piliečių mokslo tendencijos ir jų ryšiai su sveikatos tyrimais.

• Pietro Michelucci (Human Computation Institute) kalbėjo apie DI (dirbtinio intelekto) integravimą į piliečių mokslą, pabrėždamas galimybes spartinti tyrimus, didinti įtrauktį ir vykdyti bendradarbiavimą realiuoju laiku, kartu valdant rizikas.
• Igor Grabovac (Medical University of Vienna) akcentavo patirties žinių svarbą tarpdisciplininiuose tyrimuose ir piliečių įsitraukimą kaip demokratizuojančią jėgą.
• Tanja Krones (University of Zurich) nagrinėjo mediciną kaip socialinį mokslą, pabrėždama pacientų vertybių integravimą į tyrimus ir politiką bei tvarios ir teisingos sveikatos sistemos kūrimą.

Konferencijos temos ir įžvalgos

Piliečių mokslas yra ypač aktualus sveikatos tyrimuose, nes leidžia mokslui geriau atsižvelgti į tikras žmonių patirtis. Konferencijoje buvo pristatyti projektai ir diskutuota penkiose srityse:

1. Global Health: pasirengimas pandemijoms, vaikų sveikata, aplinkos poveikis ir pažeidžiamos grupės; pacientų ir šeimų patirties integravimas į sprendimų priėmimą.
2. Trans- and inter-disciplinary research approaches: aplinkos sveikata, mityba, jaunimo psichikos sveikata, lėtinių ligų tyrimai; dirbtuvės ir „living labs“ demonstravo bendrakūros metodus ir bendruomenių inicijuotas sprendimų priemones.
3. Toolkits and data handling: DI platformos, programėlės ir crowdsourcing sistemos dalyvavimui, duomenų interpretavimui ir etiškai pagrįstiems tyrimams.
4. Ethical, Social & Legal Issues: įtraukiantis dalyvavimas pažeidžiamoms grupėms, dalyvaujamoji miesto aplinkos kūrimo praktika, patirties žinių integravimas ir bendrakūra.
5. Impact, Monitoring, Assessment & Evaluation: dalyvavimo, rezultatų ir ilgalaikio poveikio vertinimas iniciatyvose, tokiose kaip oro kokybės stebėsena, vėžio tyrimai ir jaunimo psichikos sveikatos studijos.

Įtraukiančio mokslinio bendradarbiavimo patirtis

Dalyvavimas piliečių mokslo iniciatyvose suteikia vertingos patirties tiek visuomenei, tiek mokslininkams. Piliečiai įgyja praktinių įgūdžių duomenų rinkimo ir analizės srityje, supranta mokslinius principus ir mokosi, kaip tyrimų rezultatai yra svarbūs kasdieniame gyvenime. Mokslininkai, dirbdami su piliečių indėliu, geriau įvertina bendruomenių poreikius, formuluoja aktualius tyrimų klausimus ir efektyviau vykdo studijas, pasinaudodami platesniais duomenų rinkiniais bei papildomais ištekliais.

Tarptautinės konferencijos, tokios kaip „Citizen Science for Health 2025“, parodo, kad piliečių mokslas ne tik stiprina visuomenės įsitraukimą į mokslinius procesus, bet ir skatina dialogą, didina supratimą apie tyrimų poveikį sveikatai ir aplinkai bei atveria galimybes tarptautinei žinių mainų patirčiai.

Pagrindinės pranešėjos prof. dr. Tanjos Krones įžvalgos apie piliečių mokslo reikšmę viešosioms bibliotekoms

Prof. dr. Tanja Krones, Ciuricho universiteto ligoninės (University Hospital Zurich) Klinikinės etikos vadovė ir Bioetikos profesorė ETH Zurich, pabrėžė, kad bibliotekos gali veikti kaip svarbus tiltas tarp mokslo ir visuomenės. Savo pranešime ir interviu metu ji akcentavo, kad viešosios bibliotekos, dėl savo atvirumo, prieinamumo ir visuomenės pasitikėjimo, turi unikalią poziciją remti piliečių mokslo iniciatyvas. Jos įžvalgos ypač aktualios bibliotekininkams, siekiantiems stiprinti bendruomenių įsitraukimą, skatinti mokslinį raštingumą ir kurti įtraukias erdves, kuriose piliečiai gali prasmingai prisidėti prie tyrimų.

Ištrauka iš interviu (anglų kalba):

L. Lisauskienė: How can libraries serve as intermediaries between science and society, promoting citizen engagement, lifelong learning, and data literacy?

Prof. Dr. Tanja Krones: I think it is very important that in libraries also these very well-known books and also tools that help to understand how to put evidence into practice in single cases, like for example decision aids, books on understanding or making understand evidence-based medicine, are very, very important to bridge this gap between what is there in research and really make it understandable for each individual. And this is the science also of pedagogue who know how to explain, for example, epidemiology in words that are understandable to patients, and I think this is very important to have that bunch of publications in libraries.
– Prof. Dr. Tanja Krones, ETH Zurich / University of Zurich Hospital

Organizatoriai

CS4Health 2025 konferenciją ETH Zurich surengė CSZ – bendra Ciuricho universiteto ir ETH Zurich iniciatyva, remiama Mercator Foundation Switzerland. CSZ skatino ir rėmė įvairias dalyvaujamojo mokslo formas, siekiant užtikrinti veiksmingą mokslininkų ir visuomenės bendradarbiavimą.

Konferencijos organizavimą koordinavo European Citizen Science Association (ECSA) Working Group on Citizen Science for Health, subūrusi tarptautinius ekspertus, siekiančius sustiprinti piliečių mokslo socialinį ir mokslinį poveikį sveikatos sektoriuje.

Konferencija parodė, kad piliečių mokslo iniciatyvos tampa kertiniu tiltu tarp mokslo, visuomenės ir politikos. Lietuvos viešosios bibliotekos, kaip žinių ir bendruomenių centrai, turėtų atlikti svarbų vaidmenį diegiant šią praktiką vietos lygmeniu.

Papildoma literatūra

ECSA (European Citizen Science Association) (2015) Ten Principles of Citizen Science. Prieiga per internetą: https://www.ecsa.ngo/10-principles (žiūrėta 2025 lapkričio 28 d.).

Haklay, M., Motion, A., Balázs, B., Kieslinger, B., Greshake Tzovaras, B., Nold, C., Dörler, D., Fraisl, D., Riemenschneider, D., Heigl, F., Brounéus, F., Hager, G., Wagenknecht, K., Heuer, K., Vohland, K., Shanley, L., Deveaux, L., Ceccaroni, L., Weißpflug, M., Gold, M., Mazzonetto, M., Mačiulienė, M., Woods, S., Luna, S., Hecker, S., Schaefer, T., Woods, T. and Wehn, U. (2020) ECSA's Characteristics of Citizen Science. Berlin: European Citizen Science Association (ECSA).  Prieiga per internetą: https://doi.org/10.5281/zenodo.3758668 (žiūrėta 2025 lapkričio 28 d.).

Mondardini, R. (2025) Reflections from CS4Health 2025: advancing health research with society. Prieiga per internetą: https://www.citizenscience.uzh.ch/en/news/blog/cs4health.html (žiūrėta 2025 lapkričio 4 d.).

Mondardini, R. and Sbalchiero, S. (2025) Citizen Science for Health 2025 – Book of Abstracts, 6-7 November 2025, Zurich, Switzerland. Zurich: University of Zurich. Prieiga per internetą: https://www.cs4health2025.uzh.ch/en/programme/Book-of-Abstracts.html (žiūrėta 2025 lapkričio 20 d.).

Wiederkehr, S. (2023) ‘Why and how is the Zentralbibliothek Zürich involved in citizen science?’ Proceedings of Science, Volume 407, 004. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.22323/1.407.0004 (žiūrėta 2025 lapkričio 28 d.).

Zentralbibliothek Zürich (n.d.) Citizen science. Take matters into your own hands: join us to discover new documents and objects at the ZB! Prieiga per internetą: https://www.zb.uzh.ch/en/ueber-uns/citizen-science (žiūrėta 2025 lapkričio 28 d.).

Profesinė stažuotė finansuota iš projekto „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“ lėšų.

Parengė Laima Lisauskienė