Lietuvos bibliotekininkai semiasi patirties Suomijoje

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka koordinuoja „Nordplus Adult“ programos projektą „Bridging & Empowering: Libraries for inclusion“, kuriame Lietuvos, Latvijos ir Suomijos bibliotekų darbuotojai dalinasi patirtimi apie bibliotekų paslaugas, iniciatyvas ir priemones skirtas įvairių negalių ir poreikių turintiems asmenims.

Vasario 8–13 dienomis Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bei Lietuvos audiosensorinės bibliotekos darbuotojos lankosi Turku miesto ir rajono bibliotekose (Suomija).

Publikuojame darbo stebėjimo vizito dienoraštį.

1 diena

Pirmąją vizito dieną bibliotekininkės iš Lietuvos lankėsi Turku miesto bibliotekoje (Turku City Library). Pirmiausia bibliotekos direktorė pristatė Suomijos bibliotekų įstatymą, kuris yra vienas seniausių pasaulyje. Šis įstatymas ypatingas tuo, kad yra tiesiogiai susijęs su Suomijos Konstitucija. Taip pat išgirdome apie bibliotekų struktūrą ir katalogavimo ypatumus. Įdomu tai, kad apie 80 % Suomijos gyventojų aktyviai naudojasi bibliotekos paslaugomis ir lengvai pasiekia bibliotekas, nes jų tinklas itin tankus ir daugelis gali pasiekti biblioteką pėsčiomis. Viena svarbiausių Turku miesto bibliotekos misijų – suteikti erdvę mokymuisi, laisvalaikiui, pomėgiams, pilietiškumo iniciatyvoms.

 „Turo metu bevaikštant po biblioteką susidarė bendruomeniškos, jaukios vietos įspūdis. Bibliotekos erdvės itin atviros, jose visą dieną šurmuliavo skirtingų amžiaus grupių lankytojai, laisvų darbo ar poilsio vietų beveik nebuvo. Darbuotojos pasakojo, kad siekia pakeisti bibliotekos kaip „tylos zonos“ stereotipą ir sukurti atvirą erdvę, kurioje kiekvienas jaučiasi kaip namuose. Manau, tai jiems puikiai pavyksta“, – sako Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyresnioji komunikacijos specialistė Samanta Urbonienė.

Taip pat buvo aptartos lankytojų skaitymo tendencijos. Turku miesto bibliotekininkės pastebi, kad itin išaugo grafinių novelių populiarumas, reikšmingai padidėjo skaitomumas anglų kalba (jei anksčiau per mėnesį būdavo užsakoma 20–30 angliškų knygų pavadinimų, šiuo metu jų skaičius siekia apie 300), o periodiniai leidiniai išlieka itin populiarūs ir aktyviai skaitomi.

Turku miesto biblioteka daug dėmesio skiria iniciatyvoms ir paslaugoms, didinančioms prieinamumą. Tarp jų yra knygų pristatymo į namus paslauga, „My Library“ platforma, kurioje lankytojai internetu gali pasiekti įvairią medžiagą nuo audioknygų ir renginių transliacijų iki reportažų iš vykstančių įvairių kultūrinių renginių („Kamera kiertää“), mankštų, paskaitų ir kalbos kursų. Ši platforma suteikia galimybę dalyvauti bibliotekos ir miesto kultūros renginiuose tiems, kurie patys to padaryti negali. Įspūdį paliko ir tai, kad tarp įprastų bibliotekos paslaugų, skatinančių įsitraukimą į kultūrinį gyvenimą, Turku miesto bibliotekoje galima gauti vienkartinį bilietą į skirtingo tipo renginius, pavyzdžiui, ledo ritulio rungtynes, spektaklį, koncertą ir pan. Šia paslauga galima pasinaudoti kartą per metus.

Bibliotekoje galima rasti krepšius su sensorinėmis priemonėmis, padedančiomis nusiraminti, sutelkti dėmesį ir taip užtikrinti geresnę skaitymo patirtį. Jais galima naudotis ir bibliotekoje, ir skolintis į namus dviem savaitėms.

Be bibliotekoms įprastų prieinamumą didinančių paslaugų, tokių kaip knygų pristatymas į namus, darbo su mažumomis, Turku miesto biblioteka nemažai dėmesio skiria skaitymo skatinimo iniciatyvoms asmenims, esantiems įkalinimo įstaigose. Ten ne tik steigiami knygų klubai, vyksta skaitymo dirbtuvės, bet ir įkalintiems tėvams suteikiama galimybė perskaityti vaikiškas knygeles, o šie įrašai perduodami vaikams. Taip knyga gali tapti ne tik saviugdos priemone, bet ir tiltu, palaikančiu ryšį su artimaisiais.

2 diena

Antroji diena prasidėjo susitikimu su Celia specializuotos bibliotekos atstove. Ši biblioteka gamina ir platina knygas, prieinamas regos, kognityvinių, kalbinių sutrikimų turintiems asmenims. Susipažinta su Celia bibliotekos teikiamomis paslaugomis, naudojama platforma ir diskutuota apie bendrus iššūkius, tokius kaip kompaktinių diskų atsisakymas ir lankytojų nuostatos apie naudojimąsi aplikacijomis.

Bibliotekininkai iš Lietuvos ir Latvijos sudalyvavo orientaciniame žaidime po Turku miesto biblioteką, skirtą lankytojams, dar tik besimokantiems suomių kalbos. Šis žaidimas supažindino su bibliotekos patalpomis ir šiai tikslinei auditorijai svarbiausiomis paslaugomis: kur rasti knygų savo gimtąja ar lengvai suprantama kalba.

„Mus nustebino, kad per metus Suomijoje išleidžiama net 35 knygų lengvai suprantama kalba pavadinimai. Kolegos dalijosi, kad iš viso yra išleista 600 grožinės ir mokomosios literatūros knygų lengvai suprantama kalba. Įspūdį paliko šių leidinių įvairovė – tarp jų radome klasikinius romanus, detektyvus, fantastikos knygų bei dalykinės literatūros apie sudėtingas temas, pavyzdžiui, klimato kaitą, mokslą ir istoriją. Tarp mums parodytų leidinių buvo ir popieriniai laikraščiai lengvai suprantama kalba. Pavyzdžiui, periodinis leidinys „Selkosanomat“ pasirodo 8 kartus per metus“, – dalijasi Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė komunikacijai Julija Selezniova-Grinė. Visi leidiniai lengvai suprantama kalba Suomijoje turi atitikti prieinamumo kriterijus ir yra žymimi SELKO (The finnish centre for easy language) ženklu.

Po diskusijų apie lengvai suprantamą kalbą vizitą tęsėme 2018 metais moderniame pastate įsikūrusioje Kaarina miesto bibliotekoje (Kaarina city library). Ši biblioteka išsiskiria tuo, kad bendradarbiauja su Tampere universiteto mokslininku, kuris rūpinasi bibliotekos prieinamumo didinimu pasitelkdamas 3D spausdinimo technologiją: sukurtas taktilinis bibliotekos planas lankytojams su regėjimo sutrikimais, visose erdvėse yra specialūs žymėjimai, padedantys rasti specializuotą literatūrą, ant skirtingoms amžiaus grupėms (vaikams, jaunimui, suaugusiems) skirtos literatūros lentynų galima matyti kontrastingų spalvų ženklinimą, leidžiantį geriau orientuotis erdvėje.

3 diena

Trečiąją dieną Lietuvos ir Latvijos bibliotekininkai apsilankė Riimi bendruomenės centre (Riimi community centre). Prieš kelis metus duris atvėrusiame daugiakultūriame centre teikiamos bibliotekos, jaunimo centro, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, parapijos, Varha šeimos centro ir motinystės bei vaikų sveikatos klinikos paslaugos. Svarbu paminėti, kad bendruomenės centro pastatas atitinka prieinamumo reikalavimus (pavyzdžiui, bibliotekos erdvėse įrengtos taktilinės juostos bei garsinės nuorodos). Centrą įsteigė Turku miesto savivaldybė kartu su liuteronų bažnyčia, tad jo erdvėmis naudojasi įvairios visuomeninės organizacijos. Riimi bendruomenės centre grupė iš Lietuvos ir Latvijos iš arčiau susipažino su čia veikiančia biblioteka ir susitiko su Turku moterų centro (Turku women center) darbuotojais, besirūpinančiais migrantų įtrauktimi. Specialistai papasakojo apie metodus ir įrankius, kuriuos pasitelkiant užsieniečiai mokomi suomių kalbos, telkiamos bendruomenės. Daug dėmesio skiriama ukrainiečių integracijai į suomių kultūrą.

Pristatyta ir Turku miesto mobili paslauga (Liikkuva resurssikeskus), teikianti paslaugas 65 ir vyresnio amžiaus senjorams. Autobusas keliauja po Suomijos pietvakarius, kur darbuotojai, bendradarbiaudami su skirtingomis įstaigomis, teikia informaciją ir konsultacijas vyresnio amžiaus žmonėms apie netoliese veikiančias labdaros, sveikatos, kultūros paslaugas, skaitmeninį raštingumą. Taip siekiama pagelbėti senjorams ne tik fiziškai, bet ir mažinti atskirtį bei vienišumą. Autobusas keliauja net ir į sunkiai pasiekiamas gyvenvietes, darbuotojai skiria asmeninio dėmesio kiekvienam senoliui. Per metus įvyksta 180–200 tokių kelionių, aplankoma daugiau nei 40000 senjorų.

Dienos programa baigėsi kūrybinėmis dirbtuvėmis – pasitelkiant Kamishibai (jap. popierinis) teatrą skaityta pasaka lengvai suprantama kalba. Vėliau projekto dalyviai patys iliustravo istorijos lengvai suprantama kalba fragmentus.

4 diena

Pirmasis dienos pusdienis buvo skirtas susipažinti su Turku miesto bibliotekos vaikų skyriaus erdvėmis ir paslaugomis. „Vaikų bibliotekos erdvės išsiskiria knygų lentynose ir grindyse esančiais inkliuzais – bibliotekos darbuotojų sukurtomis instaliacijomis. Tyrinėdami erdvę mažieji skaitytojai gali atrasti tarsi mažus „kambarėlius“, kuriuose gyvena jų mylimi personažai. Taip pat sužavėjo idėja organizuoti atvirą kvietimą, kurio metu ką nors renkantys vaikai bibliotekoje gali pristatyti savo kolekciją. Šiuo metu čia veikia Pokemonų žaislų ir kortelių paroda, priklausanti skaitytojai vardu Maria“, – pasakoja Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė komunikacijai Julija Selezniova-Grinė. Be to, bevaikščiodami po biblioteką projekto dalyviai džiaugėsi matydami tiek daug paauglių, laiką leidžiančių būtent jiems skirtoje erdvėje.

Įdomu tai, kad biblioteka suteikia galimybę mokytojams užsakyti grožinės literatūros knygų rinkinį visai klasei, kad kiekvienas moksleivis turėtų savo nagrinėjamo kūrinio egzempliorių. Galima rinktis net iš 300 mokyklinės literatūros leidinių pavadinimų. Įsiminė ir nuo 2025 metų vykdomo projekto „Library full of children“ iniciatyva „Story bags“ (liet. istorijų lagaminai), skirti papildyti skaitymo patirtį sensoriniais elementais. Specialistams, dirbantiems su mažaisiais skaitytojais, organizuojamos dirbtuvės, kurių metu pagal tam tikrą istoriją ar temą pasirinktame objekte (pavyzdžiui, dėžėje, lagaminėlyje) pasitelkiant žaislus, įvairių tekstūrų medžiagas ar net garsus įkurdinama istorija. Šie objektai vėliau naudojami organizuojant garsinius skaitymus. Buvo pristatyta ir Turku miesto bibliotekos bežodžių knygų (angl. silent books) kolekcija. Kadangi šie leidiniai istoriją perteikia vaizdais, jie padeda suteikti skaitymo džiaugsmą tiems, kurių skaitymo patirtį riboja kalbos barjeras ar raidos sutrikimai.

Kitą pusdienį diskutuota apie daugiakultūriškumą ir įtrauktį į kultūrinį gyvenimą Suomijoje. Kolegos iš Suomijos pabrėžė, kad siekiant kurti bendruomenes itin svarbus bendradarbiavimas tarp bibliotekų, kultūros ir sporto organizacijų. Pirmiausia susipažinta su migrantams skirta integracijos programa „Get to know Finland“, kurios strateginiai partneriai yra Turku miesto biblioteka. Šios programos tikslas – mokyti suomių kalbos per kultūrines patirtis. Dalyviai lankosi teatre, filharmonijoje, koncertuose, sporto renginiuose, taip mokydamiesi ne tik žodyno, bet ir socialinių įgūdžių pažindami vietos kultūrą. 2025-aisiais Turku miesto bibliotekoje apsilankė 720 šios programos dalyvių, kurie gavo skaitytojo pažymėjimą, susipažino su bibliotekos paslaugomis. Tokiu būdu biblioteka tampa vieta, padedančia įsilieti į vietos bendruomenę ir rasti reikiamą informaciją.

Pristatytos ir emocinį bei fizinį gerbūvį kuriančios kultūros paslaugos Turku mieste. Tarp jų ir socialiai pažeidžiamiems asmenims skirtos „Kimmoke“ apyrankės, ir senjorų apyrankės, kuriomis naudojasi 65 ir vyresnio amžiaus asmenys. Už simbolinį mokestį įsigytos apyrankės suteikia prieigą prie kultūros ir sporto paslaugų, kuriomis galima pasinaudoti kartą per dieną. Apyrankės itin populiarios tarp vyresnio amžiaus žmonių – net 6000 Turku gyvenančių senjorų aktyviai naudojasi šiomis paslaugomis. Tai ne tik priemonė, mažinanti vienišumo bei atskirties problemas, bet ir puikus įrankis pranešti apie naujus šiai amžiaus grupei aktualius renginius. Kolegos iš Suomijos tai tik patvirtino – vos išsiuntus SMS pranešimą apie bibliotekos ir partnerių organizuojamą senjorų diskoteką, vietos ištirpo akimirksniu.

Taip pat Turku miesto biblioteka organizuoja savanorystę norintiems vesti skaitymo sesijas senoliams ir žmonėms su negalia, gyvenantiems slaugos ar senjorų namuose. Šiuo metu bibliotekoje yra 30 savanorių, kurie reguliariai lanko pažeidžiamas grupes. Kita savanorystės rūšis – gimtakalbių dalyvavimas „Multi-lingual cafe“ (liet. Kalbų kavinės) renginiuose, kuriuose renkasi besidomintys užsienio kalbomis ir kultūra. Šiame renginyje sudalyvavo ir bibliotekininkai iš Lietuvos bei Latvijos – jie ne tik mokėsi skirtingų užsienio kalbų (ispanų, prancūzų, suomių, švedų, esperanto ir kt.), bet ir patys supažindino užsieniečius su lietuvių ir latvių kalbomis. Kaip dalijosi viena iš „Kalbų kavinės“ organizatorių Janna, ši iniciatyva padeda ne tik užsieniečiams, bet ir patiems suomiams tapti atviresniems ir geriau suprasti kitas kultūras.

5 diena

Paskutinė diena buvo skirta mobilumo vizito aptarimui. Pasidalinę patirtimis ir įspūdžiais bibliotekininkai diskutavo apie tai, kaip įgytas žinias pritaikyti praktiškai. Aptartos labiausiai patikusios Turku miesto paslaugos bei įtrauktį skatinantys įrankiai. Kalbėta, kaip juos būtų galima pritaikyti savo bibliotekose.