2026 m. kovo 25–27 d. penkiolika Vilniaus regiono viešųjų bibliotekų specialistų dalyvavo „Erasmus+“ programos darbo stebėjimo vizite Koprivnicos miesto Frano Galovičiaus viešojoje bibliotekoje (Kroatija). Vizitas leido dalyviams susipažinti su biblioteka, stebėti specialistų darbą realioje aplinkoje ir analizuoti veiklų organizavimo praktikas.
Vizito tikslai ir kompetencijų stiprinimas
Pagrindinis mobilumo tikslas buvo stiprinti bibliotekų specialistų kompetencijas šiose srityse:
• skaitmeninių paslaugų kūrimo;
• bendruomenių įtraukties ir paslaugų prieinamumo;
• medijų ir informacinio raštingumo;
• skaitymo skatinimo.
Vizito metu dalyviai ne tik stebėjo kasdienę bibliotekos veiklą, bet ir dalyvavo struktūruotose diskusijose su priimančios institucijos specialistais, analizavo paslaugų organizavimo modelius bei reflektavo jų pritaikomumą savo institucijose.
Biblioteka kaip įtrauki mokymosi visą gyvenimą erdvė
Darbo stebėjimo metu dalyviai stebėjo, kaip biblioteka organizuoja paslaugas skirtingoms tikslinėms grupėms. Stebėtos veiklos leido pamatyti, kaip praktiškai įgyvendinamas įtraukus mokymasis: nuo ankstyvojo skaitymo ugdymo iki suaugusiųjų ir senjorų skaitmeninio švietimo bei socialinės įtraukties iniciatyvų.
Ypatingas dėmesys skirtas individualizuotoms konsultacijoms senjorams, kurios padeda mažinti skaitmeninę atskirtį. Ši praktika atskleidė, kaip svarbu skirti laiko, dėmesio ir pritaikyti mokymą pagal individualius poreikius. Tokios veiklos atitinka pagrindinius „Erasmus+“ kokybės principus – mokymosi prieinamumą, orientaciją į besimokantįjį ir saugios, palaikančios aplinkos kūrimą.
Taip pat stebėta „Kalbų kavinės“ veikla, skirta migrantų integracijai, bei socialinės iniciatyvos, stiprinančios bendruomenės emocinę gerovę. Šios praktikos parodė, kad biblioteka gali būti svarbi erdvė ne tik mokymuisi, bet ir bendruomenės ryšių stiprinimui bei aktyvaus pilietiškumo skatinimui.
Skaitymo skatinimo strategijos: nuoseklumas ir įtrauktis
Vizito metu buvo stebima, kaip planuojamos ir įgyvendinamos skaitymo skatinimo veiklos skirtingoms amžiaus grupėms. Dalyviai domėjosi, kaip kuriama patraukli skaitymo aplinka, kokiais būdais skatinamas dalyvių įsitraukimas ir kaip formuojami ilgalaikiai skaitymo įpročiai.
Praktiniu požiūriu išsiskyrė bibliotekos bendradarbiavimas su ikimokyklinio ugdymo įstaigomis – kas 4–6 mėnesius organizuojami virtualūs naujų knygų ir edukacinių priemonių pristatymai darželių specialistams. Toks formatas, dar retai taikomas Lietuvoje, sulaukė aktyvių diskusijų tarp vizito dalyvių dėl jo potencialo stiprinti ankstyvojo skaitymo ugdymą.
Taip pat pristatyta „Skaitymo olimpiados“ iniciatyva, kuri savo struktūra artima Lietuvoje vykdomai nacionalinei skaitymo skatinimo akcijai „Vasara su knyga“. Šis palyginimas leido dalyviams reflektuoti skirtingų šalių patirtis – Lietuvos iniciatyva, pasižyminti didesniu mastu, buvo įvardyta kaip įkvepiantis pavyzdys Kroatijos kolegoms.
Skaitymo skatinimas grindžiamas nuoseklumu, įvairiais formatais ir aktyviu dalyvių įtraukimu. Tai atitinka ir „Erasmus+“ kokybės standartus, pabrėžiančius veiklų aktualumą, dalyvių įsitraukimą ir orientaciją į realų, ilgalaikį poveikį.
Inovacijos ir medijų raštingumo ugdymas
Darbo stebėjimo metu dalyviai nagrinėjo kūrybinių erdvių (makerspace) veiklą ir jų integravimą į neformalųjį švietimą. Stebėta, kaip praktiniai užsiėmimai – tokie kaip 3D spausdinimas ar robotika – naudojami ugdant technologinius ir problemų sprendimo įgūdžius.
Kaip vienas įdomesnių pavyzdžių pristatyta iniciatyva „Mitinės būtybės – skaitmeninės galimybės“, orientuota į vaikų skaitmeninio raštingumo ugdymą. Šios veiklos metu jaunieji dalyviai, pasitelkdami kūrybines technologijas, kuria mitologinius personažus ir mokosi juos perteikti skaitmeninėje erdvėje, taip derindami kultūrinį pažinimą su technologinių įgūdžių lavinimu.
Taip pat analizuotos medijų ir informacinio raštingumo veiklos, įskaitant dirbtinio intelekto taikymo pavyzdžius. Šios veiklos parodė, kaip bibliotekos gali padėti ugdyti kritinį mąstymą, mokyti vertinti informaciją ir integruoti šias temas į edukacines programas.
Paslaugų prieinamumas: mobilios bibliotekos modelis
Vizito metu pristatyta mobilios bibliotekos (bibliobuso) veikla: kaip planuojamas paslaugų teikimas nutolusiose vietovėse, kaip identifikuojami bendruomenių poreikiai ir kaip užtikrinamas paslaugų prieinamumas socialiai jautrioms grupėms.
Taip pat svarbus bibliotekos bendradarbiavimas su aklųjų asociacija – institucijoje veikia pirmasis Kroatijoje skaitymo klubas akliesiems. Jo veikla apima ne tik bendrus skaitymus, bet ir diskusijas apie leidinių prieinamais formatais leidybą bei skaitmeninių garsinių knygų (audioknygų) plėtrą. Ši praktika atskleidžia sisteminį požiūrį į informacijos prieinamumą ir įtrauktį.
Ši praktika parodė, kad bibliotekų paslaugų prieinamumas gali būti užtikrinamas lanksčiais ir bendruomenės poreikius atliepiančiais sprendimais.
Mokymosi rezultatų pritaikymas ir poveikis
Vienas svarbiausių mobilumo aspektų – įgytų žinių ir patirčių pritaikymas praktikoje. Vizito metu dalyviai ne tik stebėjo veiklas, bet ir aktyviai reflektavo, diskutavo bei identifikavo konkrečias praktikas, kurias galima perkelti į savo bibliotekas.
Vizitas sustiprino dalyvių gebėjimus analizuoti paslaugų prieinamumą, planuoti įtraukią edukacinę veiklą, taikyti medijų ir informacinio raštingumo ugdymo metodus bei kurti inovatyvias paslaugas, mokymų programas skirtingoms tikslinėms grupėms.
Numatomi praktinio pritaikymo scenarijai apima inovatyvių edukacinių programų diegimą, medijų ir informacinio raštingumo veiklų plėtrą, bendruomenių įtraukties stiprinimą bei naujų skaitymo skatinimo iniciatyvų kūrimą. Taip pat planuojama tęsti profesinį bendradarbiavimą su priimančia organizacija, siekiant užtikrinti ilgalaikį mobilumo poveikį.
Poveikis organizacijoms ir „Erasmus+“ kokybės standartų įgyvendinimas
Šis vizitas parodė, kad tokios patirtys turi realią naudą kasdienėje bibliotekų veikloje. Dalyviai grįžo ne tik su naujomis idėjomis, bet ir su konkrečiais pavyzdžiais, kuriuos galima pritaikyti savo bibliotekose. Veiklos buvo organizuotos nuosekliai – nuo aiškiai išsikeltų tikslų iki prasmingų diskusijų ir refleksijų, todėl įgytos patirtys yra praktiškai pritaikomos.
Svarbu ir tai, kad ši patirtis nesibaigia su vizitu – užsimezgę ryšiai sudaro prielaidas tolimesniam bendradarbiavimui. Tokie mobilumai prisideda prie ilgalaikių pokyčių organizacijose, stiprina specialistų kompetencijas ir padeda bibliotekoms tapti atviresnėmis, modernesnėmis bei geriau atliepiančiomis bendruomenių poreikius.
Parengta remiantis vizito dalyvių Gretos Bacevičiūtės ir Odetos Maziliauskienės įspūdžiais
Parengė: Žydrūnė Tichanavičienė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Regionų bibliotekų strateginės plėtros skyriaus vadovė, Erasmus+ koordinatorė, Tel. +370 (5) 261 6727 El. paštas: [email protected]. Nuotraukos autoriai - mobilumo vizito dalyviai
Vizite dalyvavusios bibliotekos:
Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Šis kūrinys atspindi tik autoriaus nuomonę, todėl Nacionalinė agentūra ir Europos Komisija negali būti laikomos atsakingomis už jame pateiktą informaciją
Valstybės biudžetinė įstaiga. Trakų g. 10, LT-01132, Vilnius, tel. (8 5) 262 5570, el. paštas: [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 190757755.
