Visus metus bibliotekoje organizuojami įvairūs renginiai (Renginių kalendorius) ir parodos. Jūs taip pat galite pasiūlyti savo renginį, parodą arba pakviesti mus į savo renginį. Jei turite idėją, kreipkitės į kultūrinių renginių organizatorę Rūtą Skorupskaitę tel. +370 5 210 7003 arba el. p. [email protected]. Jūsų renginys ar kilnojamoji paroda gali vykti ne tik mūsų bibliotekoje, bet mes ją galime pasiūlyti ir Alytaus bei Vilniaus apskričių viešosioms bibliotekoms.
Kviečiame apsilankyti šiuo metu bibliotekoje vykstančiose parodose
Kviečiame į parodą, skirtą Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos veiklos 30-mečiui.
Parodą sumanė šviesaus atminimo Vilniaus krašto bajorų sąjungos Garbės vadas ir Tarybos narys Kazys Mackevičius. Visi parodos eksponatai kruopščiai surinkti ir išdėstyti pagal išlikusį K. Mackevičiaus rankraštinį scenarijų.
Jame buvo stengiamasi sąjungos veiklą apžvelgti keliais pjūviais: per išlikusias fotografijas, kuriose užfiksuotos reikšmingiausių įvykių – visuomenei svarbių istorinės atminties, jos paveldo išsaugojimo ir įamžinimo, rengtų kultūros renginių, bajorų iškilmingų švenčių akimirkos ir jų liudytojai; per sąjungos atributiką: dokumentus – Bajorystės pripažinimo akto, genealogijos medžio, insignijų pavyzdžius; heraldines kraštų ir giminių vėliavas; narių pastangomis parengtas ir išleistas knygas bei leidžiamą žurnalą „Lietuvos bajoras“; bajorų kūrybinius darbus.
Paroda nusidriekė net per dvi – Didžiąją ir Parodų – bibliotekos sales, kurioje simboliškai, bent parodos veikimo laikotarpiu, atgaivinami svarbūs sąjungos praeities įvykiai ir atskleidžiama, kuo gyvenama šiandien.
Parodos iniciatorius: Vilniaus krašto bajorų sąjungos Garbės vadas ir Tarybos narys Kazys Mackevičius (1950-2024).
Parodos organizatoriai: Vilniaus krašto bajorų sąjunga ir Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka.
Parodos atidarymas vyks liepos 9 dieną 18 valandą Didžiojoje salėje.
Paroda vyksta iki liepos 27 dienos Parodų ir Didžiojoje salėse
Šiaulių miesto savivaldybės globos namų padalinio dienos centro „Goda“ dailės studijos ir Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ Druskininkų skyriaus menininkų su negalia darbai, įkvėpti M. Čiurlionio kūrybos.
Aelita Bielinytė – dailininkė, aukščiausios kategorijos architektūrinės keramikos restauratorė. Dirba keliose srityse. Dekoratyvinės keramikos ir grafikos srityje dalyvauta daugelyje parodų – tarptautinių ir personalinių. Atkurta, restauruota ir naujai pastatyta daugiau kaip keli šimtai unikalių koklinių krosnių ir židinių Lietuvos kultūros paveldo objektuose, daugiausia – Vilniaus senamiestyje.
Buvusiuose Tiškevičių rūmuose, dabar Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus bibliotekoje 1997-2018 metais keliais etapais restauruota net 13 krosnių architektūrinės keramikos istorizmo laikotarpio meninis dekoras.
Bibliotekos administraciniame pastate sukurtas dekoratyvinės keramikos darbų ciklas „Kai laikas teka šakomis“ (pano ir dekoratyvinės keramikos formos). Naujai sukurtuose meninės dekoratyvinės keramikos kūriniuose panaudoti istoriniai koklių dekoro motyvai susilieja į vientisą stilizuotą simboliais kalbantį pasaulį.
1937 m. Adomo Juškevičiaus ir Juozo Maceikos parengtas vadovas „Vilnius ir jo apylinkės“ – pirmasis tokio pobūdžio leidinys lietuvių kalba. Iki pat XX a. 4-o dešimtmečio vadovai po Vilnių buvo leidžiami tik rusų, lenkų ir vokiečių kalbomis, dažnai nutylint arba labai menkai užsimenant apie krašto lietuviškumą.
Autoriai leidinyje pateikė geografinių, istorinių žinių apie Vilnių, aprašė žymesnes gatves ir namus, priemiesčius ir apylinkes, architektūros paminklus, gausiai iliustravo nuotraukomis. Prieduose pateikė įstaigų (archyvų, bankų, bibliotekų, muziejų, aukštųjų mokyklų ir kt.) adresyną bei miesto planą. Tačiau „Vilnius ir jo apylinkės“ nuo anksčiau leistų rusiškų ar lenkiškų vadovų skyrėsi dėmesiu lietuvių gyvenimui ir veiklai. Autoriai žinių sėmėsi iš autentiškų dokumentų, liudytojų atsiminimų; įtraukė XX a. pradžios nacionalinio atgimimo vietas, nurodė Vilniuje tuo metu veikusias lietuvių draugijas.
Deja, šio leidinio tiražas dar spaustuvėje buvo konfiskuotas ir išvežtas sunaikinti, paliekant tik kelis egzempliorius teismo bylai. Leidinio autoriai buvo apkaltinti tuo, kad paviešino karinius objektus (tiltus), sulietuvino lenkiškus vietovardžius, Vilnius leidinėlyje atrodąs pernelyg lietuviškas, ir apskritai autoriai siekią atplėšti Vilnių nuo Lenkijos. Vėliau dėl įkalčių stokos byla buvo nutraukta, tačiau tiražas jau buvo sunaikintas. A. Juškevičiui ir J. Maceikai pavyko išgelbėti vos apie 30 egzempliorių.
Lietuvai atgavus Vilnių, 1940 m. „Spaudos fondas“ Kaune šį gidą išleido dar kartą. Antrasis leidimas buvo mažesnis, neliko skyrelio apie draugijas, dalis gatvių turėjo kitus pavadinimus. 1937 m. laida tapo bibliografine retenybe, o vienas išlikusių egzempliorių saugomas Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje.
Parodoje „Visi keliai į Vilnių veda“ pristatomi šioje bibliotekoje saugomi pirmieji vadovai po Vilnių, miesto planai, gatvių sąrašai, išleisti lietuvių kalba 1937–1940 m. Paroda iliustruota Kristinos Karvelytės pieštais gatvių planeliais, sukurtais remiantis 1937 m. Vilniaus miesto planu, pridėtu prie „Vilniaus ir jo apylinkių“ leidinio. Iš šio vadovo atrinkti ir informaciniai, reklaminiai įstaigų skelbimai, citatos, atskleidžiančios miesto, pastatų ir gatvių istoriją.
Parodą rengė vyresnioji bibliografė-kraštotyrininkė Giedrė Saulienė ir dailininkė Kristina Karvelytė.
Paroda eksponuojama II aukšte, Poilsio erdvėje prie Vilnistikos skaityklos
Vilnistikos skaitykloje antrame aukšte iki vasaros pabaigos galite apžiūrėti leidinių parodą, skirtą Nepriklausomybės Akto signatarui ir pirmajam Lietuvos Respublikos prezidentui Antanui Smetonai.
Rugpjūčio 10 d. minėsime 150-ąsias A. Smetonos gimimo metines. Parodoje „Antanas Smetona. Lietuvybės puoselėtojas“ bandoma apžvelgti A. Smetonos lituanistinę, publicistinę, visuomeninę veiklą, kaip būdą sutelkti tautą ir puoselėti lietuvybę.
Parodą rasite Vilnistikos skaitykloje iki rugpjūčio 31 d.
Paroda skirta Lietuvos dainų šventės šimtmečiui. Parodoje trumpai apžvelgiama švenčių istorija, pateikiamos citatos. Eksponuojamos knygos, turimos bibliotekos fonduose.
Lietuvos dainų šventės pradėtos rengti XX a. pradžioje. Iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje susiformavo chorinė kultūra. Iš pradžių dainų šventėmis buvo vadinami kelių chorų jungtiniai koncertai. 1914 m. Marijampolėje buvo sudarytas Suvalkų gubernijos liaudies dainų šventės rengimo komitetas. Jo darbą nutraukė I pasaulinis karas. 1923 m. Antano Vaičiūno iniciatyva surengta pirmoji Kauno miesto 3 chorų dainų šventė.
Pirmoji visos Lietuvos dainų šventė įvyko 1924 m. rugpjūčio 23–25 d. Kaune, Parodų aikštėje ir vadinosi Dainų diena. Kaunas ruošėsi šiam renginiui — organizavo tautinio meno parodas, gražino miesto aplinką, ragindami prisidėti ir miestelėnus. Šventę atidarė prezidentas Aleksandras Stulginskis, pakvietęs sugiedoti Lietuvos himną.
2024 m. birželio 29–liepos 6 d vyks jubiliejinė šimtmečio Dainų šventė. Numatyta 14 renginių, kurie suburs 37 tūkst. atlikėjų. Dainų šventę pasitinkame žodžiais Kad giria žaliuotų, kviesdami suvokti, kas ir kodėl tą girią prieš šimtmetį pasodino, ir kaip būtinybę ją išsaugoti tiems, kurie kartu su šia giria žaliuos po mūsų.
Plačiau apie dainų šventes, istoriją ir tradicijas galite paskaityti bibliotekos meno fonde esančiose knygose. Labai išsamiai dainų švenčių istorija pateikta svetainėje https://dainusvente.lt/.
Parodą parengė vyresnioji bibliografė Danguolė Dainienė ir dailininkė Kristina Karvelytė.
Parodą galima apžiūrėti bibliotekos III aukšte laisvalaikio erdvėje.
Asociacijos „Dangaus sodai“ šiaudinių sodų paroda yra skiriama Dainų šventės šimtmečiui. Parodos dalyviai: Dalyviai Arvydas Baranauskas, Danutė Norvaišienė, Jūratė Matuzonienė, Aušra Steikūnienė, Rasa Gelčienė, Jurgis Gelčys (10 metų), Marija Liugienė, Viktorija Bitinaitė, Ramunė Petkevičienė.
Šiaudiniai sodai – viena gražiausių lietuvių tradicijų, kuri 2023 metais įtraukta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Klasikinį sodą sudaro dvi piramidės smailiais galais ir pagrindas. Kad papuošalas suktųsi, jį kabindavo ant vaškuoto siūlo ar ašuto. Paplitę buvo ir kitų formų sodai: ritiniai, kubai, rutuliai. Sodus rišdavo vestuvių progai arba gimus vaikui. Asociacijos „Dangaus sodai“ vadovė Marija Liugienė sako, kad šiaudiniai sodai yra labai svarbi tautodailės rūšis, joje užkoduota visa senovės baltų, ne tik lietuvių, pasaulėjauta.
Parodą visą vasarą galima apžiūrėti III aukšte poilsio erdvėje.
2022 metais Ilonos Ežerinytės ir Marijos Rubavičiūtės knyga „Tetulė Liu“ (leidykla „Žalias kalnas“ buvo išrinkta metų knyga vaikams. Nebejauna moterytė Liucija vieną rytą pabunda, pažvelgia į veidrodį ir mato save sumažėjusią. Ji ir toliau traukiasi, namai, daiktai atrodo vis didesni.
Dailininkės Marijos Rubavičiūtės iliustracijos-koliažai tetulės pasaulį pripildė daiktų daiktelių ir jaukios šilumos. Iliustracijos sukurtos mišria technika, primena atmosferinius koliažus. Dailininkė praleido daug valandų kruopščiai derindama piešinį ranka su smulkiausiomis karpytų fotodetalių kompozicijomis. Knygos iliustracijos turtingos ir išieškotos tiek personažų charakteriais, tiek kiekvieną jų supančia atmosfera.
Paroda vyksta Vaikų bibliotekos erdvėje Vaikystės pieva iki 08.31 d.
Kviečiame į Vaikų bibliotekoje esančią Kūrybinę laboratoriją, kurioje kabo iliustracijos iš Vandos Mockevičienės knygos „Šoka šarka ir genys“!
„Mūsų protėviai, tėvai paliko mums ir ateinančioms kartoms neįkainojamus turtus, visų pirma, didelę meilė ir dėmesį atėjusiam į pasaulį naujam žmogui. Kiek nuostabių lopšinių! O kur dar mylavimai, bovinimai, krykštavimai. Augant vaikui vis kiti žaidimai, vis kitos dainelės“ – tokiais žodžiais prasideda Vandos Mockevičienės knyga „Šoka šarka ir genys“, kurią puošia Aistės Masiukaitės iliustracijos.
Dailininkės Astės Masiukaitės iliustracijos paprastos ir aiškios, kad vaikai suprastų, jog tai jiems skirta knygelė. Labiausiai dominuoja žalia spalva, simbolizuojanti pavasarį, gimimą, ir ruda – rudens, derliaus, gausos spalva.
Paroda vyksta Vaikų bibliotekos Kūrybinėje laboratorijoje birželio–rugpjūčio mėn
Tikrai esatę girdėję apie 3 pirminių spalvų ratą. Jame dominuoja trys spalvos (geltona, mėlyna ir raudona), kurių neįmanoma išgauti maišant kitas spalvas.
Būtent geltona spalva ir yra pagrindinė šio ketvirčio knygų parodos Vaikų bibliotekoje tema. Kviečiame išsirinkti geltonus skaitinius!
Paroda vyksta Vaikų bibliotekos erdvėje Po skliautu iki rugsėjo mėn.
Valstybės biudžetinė įstaiga. Trakų g. 10, LT-01132, Vilnius, tel. (8 5) 262 5570, el. paštas: [email protected] Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 190757755.