Please ensure Javascript is enabled for purposes of website accessibility

„Antrininkė“ – gimdanti ir žlugdanti kalbos galia

„Antrininkė“ – gimdanti ir žlugdanti kalbos galia

Virginija Cibarauskė ir Lina Buividavičiūtė mūsų bibliotekoje susitinka jau antrą kartą, šį kartą – susikeitusios vaidmenimis. Juodos ir Baltos kritikų-poečių tandemas, iš pradžių taip pavadintas tik juokais, dabar rimtėja ir įgauna pagreitį.

Šį kartą, lapkričio 7 d., Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, buvo pristatoma pirmoji Virginijos poezijos knyga „Antrininkė“. Jau vien dėl savo formato (elektroninė) knyga pelnytai nešioja savo vardą. Susitikimo metu autorė pasakojo, jog idėja tokiam knygos formatui kilo matant Dainiaus Dirgėlos „Stebėto jo užrašus“, išleistus leidyklos „Naujas vardas“. Pasak Virginijos, metų metus stalčiuje gulėjusį knygos rankraštį norėjosi išleisti greičiau ir toks būdas puikiai tiko – neįpareigojo nei pačios autorės leistis į reklaminį knygos turą, nei skaitytojo pirkti knygos, mat ją galima parsisiųsti nemokamai ir tada nuspręsti, patinka ji ar ne. 

Žinoma, antrininkiškumas justi dar ir dėl kritikės-poetės dualumo. O knygos viršelyje galima išvysti ne Cibarauskės, o Kulvinskaitės pavardę. Pati autorė sakosi literatūriniame gyvenime dalyvaujanti labiau kaip kritikė, o ne poetė. Virginija pasakojo, jog „Antrininkės“ recenzijas skaitė smalsiai ir smagiai, kadangi pati kaip kritikė ne kartą susidūrė su įsižeidusiais ir pretenzingais autoriais. 

Apibendrindama Virginijos poeziją, Lina Buividavičiūtė teigė, jog čia matyti racionalumo ir irracionalumo dermė. Eilėraščiuose gausu gyvenimiškų nutikimų, vaikystės ir paauglystės prisiminimų, o kartu joje veikia ir pasakiškumo, magiškumo elementai. Pasaka Virginijos poezijoje atlieka kitos realybės – gyvenimo antrininkės – vaidmenį. 

Antrininkė poezijoje turi ir kitą, bene svariausią, pavidalą. Tai kalba, dažnai įgaunanti ir motinos įvaizdį. Kalba svarbi žmogui, gyvenančiam iš žodžių, ar tai būtų poetas, ar kritikas, ar išsikalbėti trokštantis žmogus. Autorė teigė, jog vienas didžiausių malonumų jai ir yra galimybė pasikalbėti. Vis dėlto, kalba čia veikia ir kaip motina – gimdanti, kurianti, bet ir ribojanti, uždaranti, ypač bandant išsisakyti. 

Kaip didžiausią įtaką padariusius autorius, Virginija nurodė Liūnę Sutemą, S. Plath, A. Sexton, A. Rich, P. Celan‘ą, G. Trakl‘į ir, žinoma, stebuklines pasakas. Linos Buividavičiūtės paklausta, ar Cibarauskei-kritikei patiktų Kulvinskaitės-poetės kūryba, autorė šypsodamasi atsakė, kad taip – „Antrininkė“ verta perskaitymo.


Viktorija Ivanova,
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka

Biblioteka visiems
AVBA
Bibliotekų tinklaraštis
Tvari biblioteka
Šeimadienių biblioteka
Skaitykis su knygomis
Bendruomenių kraštotyra
Vilnijos vartai
Vasara su knyga
Mickevičiana
Prisijungusi.lt
Skaitymo festivalis
Ibiblioteka.lt
Knygų startas
Epaveldas
Draugiškas internetas