Austrijos Garbės kryžiumi pagerbto profesoriaus sukaktis

Vakaras vyko Adomo Mickevičiaus bibliotekoje, Austrų literatūros skaitykloje. Jaudino šiltas, paprastas vakaro tonas. Vakaro pradžioje vedėjas muzikologas Rimantas Astrauskas lakoniškai priminė, kadbuvęs ilgametis Valstybinio Vilniaus kvarteto smuikininkas (su ansambliu pelnęs Lietuvos nacionalinę premiją) bei LMTA Kamerinio ansamblio katedros vedėjas Petras Kunca dabar veikia Europos mastu – yra Europos kamerinės muzikos akademijos (ECMA) bei Europos kamerinės muzikos dėstytojų asociacijos (ECMTA) narys, Lietuvos ir Austrijos draugijos valdybos pirmininkas. Neseniai Petras Kunca už nuopelnus menui ir mokslui apdovanotas Austrijos Garbės Kryžiumi.

Toliau susirinkusių laukė nuotraukų demonstravimas ekrane ir trumpi profesoriaus komentarai. Galėjome pasigesti garsiausių pasaulio salių, miestų, kuriuos per daugiau kaip 30 metų išnaršė mūsų garsusis Vilniaus kvartetas, vaizdų – nuotraukose dominavo žmonės. Kolegos artistai, su kuriais Petras Kunca muzikavo (ir muzikuoja) kvartetu ir duetu; bendravimo su kompozitoriais akimirkos; šventiniai kadrai su Lietuvos Prezidentais ir tokie pat su studentų ansambliais; vaikystės istorija. Visos renginio metu rodytos nuotraukos buvo reperezentacinės, kas taip pat palaikė estetišką jauseną.

 Pokalbio su vakaro vedėju metu profesorius dalinosi įvairiomis mintimis. Kalbėdamas apie kultūrų sąveiką pasisakė įvairiose šalyse matęs, kad mažesnės kultūros didesniųjų valstybėse ištirpsta, tačiau kartu jas maitina kaip Dunojų jo intakai. Vėliau, vedėjo paprašytas, profesorius prisiminė savo pedagogus. Tačiau nostalgiška intoanacija vos jautėsi, vyravo švelnus, smagus, profesoriui taip būdingas, humoro jausmas. 

 Namų natūralumo atmosferą rezonavo praplėstas šeimos, giminių profesionaliosios meninės kūrybos pristatymas. Renginio „sceną“ puošė jubiliato portretas, viena iš tų, kuriuos nutapė smuikininko brolis dailininkas, nemažiau garsus ir mylimas pedagogas Romualdas Kunca („Užuot žaidęs futbolą, turėjau ramiai sėdėti, pozuoti“, – dabar jau juokėsi Petras). Nuolatiniai Lietuvos ir Austrijos draugijos renginių dalyviai Kristina Valentonienė bei Raimondas Paškevičius neskubriai, su prasmingais emociniai tarpais ir tarpeliais  paskaitė Danutės Žilaitytės (P. ir R. Kuncų tetos) eilių. Šiai poetei, jos vyrui poetui Jonui Juškaičiui bei Veliuonos–Jurbarko panemunėms, iš kur kilę ir minėti poetai, ir  profesorius, buvo skirtas dar vienas nuotraukų pluoštas.

Sveikintojų netrūko. Tarp jų matėme nemažai nacionalinių institucijų vadovų ir kitų atstovų. Tik jie nebuvo išsirikiavę kaip paradui, o kalbėjosi asmeniškai su profesoriumi bendrame šurmulyje.

Renginį pradėjo ir apibendrino muzika. Pirmiausia profesorius vienas pasmuikavo savo aranžuotą Bacho-Gound'o Ave, Maria. Kodai su savo bakalauro, magistro ir doktorantūros studentu klarnetistu Mariumi Deksniu atliko austrų bičiulių aranžuotas populiariausias ištraukas iš Mozarto „Stebuklingosios fleitos“. Baigiamasis fragmentas „Das klinget so herlich, das klinget so schön!“ garsais tarsi išreiškė muzikantų gyvenimo moto. 

Rita Nomicaitė

Nuotraukos Tomos Katinaitės