Bibliotekoje atidaroma poezijos paroda

Gegužės 8 d. vyksiančios konferencijos „Lietuvių kalba ir tapatybė“ metu bus atidaryta Gretos Kondrataitės-Paleckienės poezijos paroda „Mano širdies balsas“. Parodą galima aplankyti iki gegužės 17 d.

Žurnalistė, visuomenininkė, socialinių projektų – „Trys dalykai dėl kurių esi laimingas“,  „Prisėsk, aš turiu tau kai ką papasakoti“ , „Tylūs balsai“ ir „Lūžio taškas – pirmas žingsnis į laisvę“ iniciatorė ir kuratorė Greta Kondrataitė-Paleckienė, daugiau nei dešimtmetį aktyviai dirbusi žiniasklaidoje ir vykdžiusi prasmingą socialinę veiklą, šiemet žengė naują žingsnį kūrybos pasaulyje. Penkioliką metų rašytos eilės virto unikaliu projektu – pirmąja autorine paroda „Mano širdies balsas“. Ši paroda skirta ypatingam tikslui – pagerbti jos tėčio ir senelio atminimą, perteikiant jų įtaką autorės gyvenimui ir kūrybai.

– Greta, papasakokite, kam skirta ši poezijos paroda?

– Ši paroda skirta pagerbti ir įprasminti mano tėčio ir senelio atminimą. Tėčio netekau būdama dar visai maža, o senelis, kuris mane augino ir mylėjo kaip tikras tėtis, iškeliavo praėjusiais metais. Nors dėl jo sveikatos problemų tai nebuvo staigi ir netikėta netektis, visgi, kai kalbame apie pačius brangiausius žmones, mes visada viliamės, kad to laiko bus kiek daugiau nei yra iš tikrųjų. Todėl netektis visada „atneša“ daug skaumo.

Tačiau kartu ši paroda yra skirta ir tiems, kurie patys patyrė netektį. Noriu parodyti, kad kūryba gali tapti ne tik išraiškos forma, bet ir būdu išgyventi netektį, išgydyti žaizdas bei atrasti prasmę. Mano kūriniai atspindi ne tik skausmą, bet ir meilę, viltį, prisiminimus, kurie išlieka amžinai. Tikiuosi, kad paroda padės lankytojams ne tik atpažinti savo jausmus, bet ir rasti paguodą bei įkvėpimą tęsti savo kelią, nepaisant netekties.

– Ar šie žmonės ir įkvėpė Jus kurti?

– Tėčio netektis paliko gilų pėdsaką mano širdyje, bet meilė jam buvo ir liko tokia pat. Būtent jam buvo skirtos pirmosios mano eilės, kurias parašiau dar besimokydama mokykloje. Tad jis ir buvo tas, kuris įkvėpė mane pradėti rašyti.

Senelis taip pat turėjo didelę įtaką mano vertybių formavimuisi, pasaulio suvokimui ir kūrybai. Jis man atstojo taip anksti prarastą tėtį. Visgi, jų abiejų išmintis ir meilė mane lydi kiekvieną dieną, todėl ši paroda ir skirta jiems.

– Kiek laiko užtrukote kurdama parodą?

– Pasiruošimas parodai truko beveik pusmetį, tačiau šis laikotarpis buvo skirtas ne tik logistiniam darbui. Eilės, kurios atsidūrė parodoje, buvo atrinktos iš 15-os metų kūrybinio laikotarpio. Kiekvienas kūrinys buvo apsvarstytas ir perskaitytas daugybę kartų, kad atspindėtų ne tik skaudžius mano gyvenimo momentus, bet ir santykį su man brangiais žmonėmis. Todėl, rinkdama kūrinius siekiau perteikti ne tik savo emocijas, bet ir tą gilų ryšį su tėčiu ir seneliu, kuris buvo mano kūrybos šaltinis.

– Kas buvo sunkiausia ruošiantis parodai?

– Kadangi tai pirmoji mano paroda, iššūkių tikrai buvo. Sunkiausia turbūt buvo nuspręsti, kokiu formatu paroda pasirodys ekspozicijų salėse. Tai buvo ypač svarbus klausimas, nes norėjau, kad kūriniai ne tik pasiektų žiūrovą, bet ir „kalbėtų“ per erdvę, kurioje jie bus.

Taip pat sunkumų kėlė kiti organizaciniai klausimai – kur bus eksponuojama paroda, kaip ją pristatyti, kokius pasirinkimus padaryti dėl apšvietimo ir aplinkos. Bemiegių naktų tikrai buvo (šypsosi – red. past). Tačiau visos šios problemos tapo maloniais kūrybiniais iššūkiais, o ne kliūtimis.

– Kokią žinutę norite perduoti lankytojams?

– Ši paroda visiškai kitokia nei, kad tikiu, yra įpratę matyti parodų lankytojai. Tai – poezijos kūrinių paroda, kurioje kiekvienas iš jūsų turėsite galimybę tapti kūrėju: rašytoju, redaktoriumi ar poetu. Idėja eksponuoti poeziją be skyrybos ženklų gimė iš noro parodyti, kad kiekvienas žodis turi daugybę interpretacijų ir kiekvienas žmogus gali išgirsti ar pajusti eilutes savaip.

Palikau visišką kūrybinę laisvę parodos lankytojams, nes man svarbu, kad kiekvienas kūrinys atgytų naujame kontekste, priklausomai nuo skaitytojo emocijų, patirčių ir nuotaikų. Skaitydami galėsite dėti skyrybos ženklus ten, kur norėsite, o nuo to priklausys, kaip jūs interpretuosite ir išgyvensite kiekvieną kūrinį. Tikiu, kad šis interaktyvumas sukurs unikalią patirtį ir atskleis, kad poezija – tai gyvas procesas, kuris vyksta tarp kūrinio ir jo skaitytojo.

– Kaip sugalvojote parodos pavadinimą?

– Visi šie kūriniai yra mano širdies balsas – jie atspindi tai, ką jaučiu, ką išgyvenau ir kas man yra svarbiausia. Tai man reiškia ne tik nuoširdumą kūryboje, bet ir galimybę atverti savo vidinį pasaulį kitiems. Tad tiesiog negalėjau parodai suteikti kito pavadinimo – ,,Mano širdies balsas‘‘ tarsi įprasmina visą kūrybinį procesą.

Kiekvienas eilėraštis yra savotiška mano gyvenimo istorijos dalis, tai tarsi mano vidinių išgyvenimų ir patirčių atspindys. Pavadinimu norėjau pabrėžti, kad ši paroda nėra tik apie poeziją – tai apie tikrus jausmus, artumą ir ryšį su žmonėmis, kuriuos branginau ir kurie mane įkvėpė.

– Kodėl nusprendėte organizuoti poezijos parodą?

– Daug metų dirbdama žiniasklaidoje šalia profesinės veiklos kūriau ir eiles. Tiesą sakant, eiles rašau kiek ilgiau nei dirbu žiniasklaidoje. Tačiau ilgą laiką jaučiau, kad nerandu tinkamo būdo savo kūrybai pristatyti – galbūt dėl to, kad poezija man visada buvo labai asmeniška, tarsi privatus dialogas su savimi ir man brangiais žmonėmis.

Mintis surengti parodą gimė iš noro pasidalinti savo kūryba su kitais, bet kartu ir įprasminti jausmus bei prisiminimus, kuriuos laikiau širdyje. Tad paroda tapo tiltu tarp mano kūrybos ir plačiosios auditorijos, o jos forma leido sujungti du svarbiausius aspektus – kūrybos viešinimą ir man brangiausių žmonių atminimo įprasminimą.

– Kokie kūriniai bus eksponuojami parodoje?

– Parodoje bus eksponuojama 15-a man pačių brangiausių kūrinių, kuriuos atrinkau iš 15-os metų kūrybinio laikotarpio. Kiekvienas iš jų turi ypatingą reikšmę. Jie atspindi svarbiausias mano gyvenimo akimirkas, jausmus ir žmones, kurie mane įkvėpė. Atrinkdama kūrinius, vadovavausi ne tik jų turiniu, bet ir tuo, kokias emocijas jie man kelia ir ką jie gali perteikti kitiems.

Šie kūriniai taip pat parodo mano kūrybos raidą – nuo pirmųjų eilių, kuriose daugiausia kalbėjau apie netektį ir ilgesį, iki brandesnių kūrinių, kuriuose atsiskleidžia dėkingumas, ramybė ir gyvenimo džiaugsmas. Tikiuosi, kad lankytojai pajus tą emocinę kelionę ir atras kažką, kas atliepia jų pačių išgyvenimus.

– Kaip kilo mintis sukurti būtent tokio formato poezijos parodą?

– Ilgai svarsčiau kaip ir kokiu formatu galėčiau pristatyti savo kūrybą. Norėjau rasti tokį būdą, kuris ne tik leistų parodyti eiles, bet ir perteiktų jų atsiradimo procesą bei emocijas, slypinčias už kiekvieno žodžio.

Tad vieną vakarą tiesiog pradėjau užsirašinėti įvairias idėjas – nuo tradicinio knygos formato iki pačių netikėčiausių sprendimų. Galiausiai apsistojau ties paprasta, bet labai iškalbinga vizualizacija: balto, suglamžyto popieriaus lapo, kuris tarsi atspindi kiekvieno kuriančio žmogaus kasdienybę – bandymus, klaidas, ieškojimus ir atradimus.

Ant šių lapų atsirado mano eilių tekstai. Norėjau, kad lankytojai ne tik skaitytų kūrinius, bet ir pajustų tą kūrybos intymumą, tarsi jie žiūrėtų tiesiai į mano mintis ar net taptų kūrybinio proceso dalimi. Tikiu, kad toks formatas padės sukurti stipresnį emocinį ryšį su lankytojais ir leis jiems pažvelgti į poeziją kaip į gyvą, kvėpuojantį procesą.

– Lietuvoje dar nėra buvę tokios parodos – kuo šis Jūsų projektas išskirtinis?

– Paroda išskirtinė tuo, kad joje lankytojui suteikiama visiška kūrybinė laisvė. Kiekvienas kūrinys eksponuojamas be skyrybos ženklų, todėl lankytojai gali juos interpretuoti savaip ir dėlioti akcentus ten, kur jiems atrodo tinkama. Taip sukurdami visiškai individualų kūrinį. Tai reiškia, kad kūrinių prasmė gali keistis priklausomai nuo to, su kokia nuotaika, patirtimi ar nusiteikimu lankytojas ateina į parodą.

Šis interaktyvumas skatina gilų asmeninį ryšį su kūriniais – kiekvienas lankytojas tampa ne tik stebėtoju, bet ir kūrėju. Galbūt vienam žmogui eilutė primins džiaugsmingą prisiminimą, o kitam – ilgesį ar netektį. Tokia kūrybinė laisvė leidžia ne tik interpretuoti kūrinius savaip, bet ir atspindi pagrindinę parodos idėją – poezija yra gyva, kintanti ir priklausanti nuo tų, kas ją skaito.

– Ar kūrinių formatas ar jų pateikimo būdas lankytojams buvo įkvėptas kitų šalių patirties ar tai yra unikali Jūsų vizija?

– Tai yra unikali mano vizija, siekianti kiekvieną parodos lankytoją paversti rašytoju, redaktoriumi ar net poetu. Man svarbu, kad lankytojai jaustųsi įtraukti į kūrybos procesą – tai tarsi kvietimas sustoti, apmąstyti ir įsiklausyti į savo vidinį balsą. Tokiu būdu paroda tampa ne tik mano kūrinių ekspozicija, bet ir erdve savęs pažinimui bei dialogui su kitų lankytojų interpretacijomis. Tikiu, kad ši interaktyvi patirtis padės žmonėms suvokti, kaip stipriai jų emocijos ir mintys gali paveikti kūrybą.

– Kokiai auditorijai ši paroda skirta – ar ji orientuota į poezijos mėgėjus, ar siekiate įtraukti ir tuos, kurie retai domisi poezija?

– Paroda skirta ne tik poezijos mėgėjams, bet ir visiems, kurie kažko neteko, kurie išgyveno sudėtingus emocinius laikotarpius ar vis dar ieško atsakymų į gilius, kartais skaudžius, ar net egzistencinius klausimus. Kiekvienas kūrinys parodoje liečia universalias temas – meilę, praradimą, ilgesį, tikėjimą ir viltį, todėl lankytojai gali atpažinti savo jausmus ir patirtis.

Manau, kad dalyvaudami parodoje, lankytojai ne tik skaitys eiles, bet ir pasiners į gilesnį dialogą su savimi. Galbūt tam tikras žodis, eilutė ar net tuščia erdvė tarp eilučių padės jiems pažvelgti į savo gyvenimo iššūkius iš kitos perspektyvos. Skaitydami kūrinius lamkytojai turės galimybę interpretuoti tekstus pagal savo jausmus, o tai suteiks erdvės savirefleksijai.

Ši paroda yra ne tik apie kūrinius, bet ir apie patirtį – apie tai, kaip skaitymas ir interpretavimas gali tapti terapiniu procesu, padedančiu rasti ramybę, susitaikymą ar net įkvėpimą tolesniems gyvenimo žingsniams.

– Kaip manote, kokią įtaką tokio tipo paroda gali turėti Lietuvos kultūriniam gyvenimui ar poezijos suvokimui?

– Manau, kad ši paroda dar labiau išlaisvins suvokimą apie poeziją ir jos galimybes, atskleisdama, jog nėra vieno teisingo būdo ją kurti ar suvokti. Tai skatins dialogą apie kūrybos laisvę ir leis lankytojams suprasti, kad poezija tai ne tik žodžiai, bet ir emocijos, asmeninės interpretacijos bei unikali kiekvieno žmogaus patirtis.

– Ar paroda bus laikina ar nuolatinė?

– Kol kas numatyti trys Lietuvos miestai, kuriuose bus eksponuojama paroda – Vilnius, Kaunas ir Jonava, tačiau manau, kad paroda apkeliaus ir daugiau Lietuvos miestų ir miestelių.

– O kur įvyks artimiausias parodos pristatymas?

Artimiausias parodos atidarymas įvyks gegužės 8 d. 11 val. 50 min. konferencijos „Lietuvių kalba ir tapatybė“ metu, kuri vyks Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus bibliotekoje. Paroda bus eksponuojama iki gegužės 17 d.