Kas ir kodėl vertė Adomo Mickevičiaus kūrinius į esperanto kalbą

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus biblioteka savo leidinių fonde turi daug Adomo Mickevičiaus kūrinių įvairiomis kalbomis. Šįkart norime papasakoti apie vieną jų – į esperanto kalba išverstą „Poną Tadą“. Ši knyga išleista 1986 metais Varšuvoje, o pirmasis jos leidimas Varšuvoje pasirodė 1918 metais.

1887 metais Balstogės miesto akių gydytojas Liudvikas Leizeris Zamenhofas (Ludwik Leyzer Zamenhof) Varšuvoje publikavo pirmajį savo sukurtos esperanto kalbos vadovėlį Lingvo internacia - Antaŭparolo kaj plena lernolibro (Tarptautinė kalba. Įžanga ir pilnas vadovėlis)  Jo vizijoje esperanto turėjusi tapti universalia tarptautine bendravimo priemone.  

Sukurtoji kalba sukėlė didelį susidomėjimą visoje Europoje, bet ypatingai savo tėvynėje Lenkijoje. Vienas pirmųjų Liudviko Zamenhofo pasekėjų buvo ekscentriškas chemijos inžinierius ir poliglotas Antonis Grabowskis (Antoni Grabowski), dar iki esperanto sukūrimo svajojęs apie universalią kalbą, buvęs Volapük kalbos rėmėju. A. Grabowskis greitai įtikėjo esperanto kalbos ateitimi ir nutarė, kad lenkiškoji literatūra į pasaulį prabils būtent šia kalba. Jis pradėjo versti literatūros šedevrus į esperanto kalbą.

Tarp Adomo Mickevičiaus vertimų į esperanto kalbą buvo ne tik Ponas Tadas, bet ir Ponia Tvardovska bei Trys Budriai. Be lenkiškos poezijos jis į esperanto kalbą vertė Aleksandrą Puškiną, Johaną Volfgangą fon Gėtę ir kitus autorius. Įdomiai vertėjas išprendė XX amžiaus pradžioje jau aštriu tapusi tautybių klausimą: savo vertėjo išnašose esperanto kalba pabrėždamas du visiškai atskirus lietuvio tipus: „litvano“ tai yra lietuviai, apie kuriuos rašė ir kokiu buvo Mickevičius ir „litovo“ etniniai lietuviai. 

Informaciją parengė vyresnysis bibliotekininkas-tyrėjas Eduardas Budrys. Tatjanos Grigorčenkienės nuotr.