Spalio 10- 28 dienomis Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos (Trakų g. 10) Parodų salėje vyksta Leonpolio dvaro plenero paroda „Pavasario fragmentai“. Iš 14 plenere dalyvavusių menininkų keturi buvo atvykę iš tolimojo Izraelio: Aleksandras Ganelinas, Anatoly Baratynsky, Aronas Kravitsas, Nadia Adina Rose.
Quo Vadis? Šis lotyniškas posakis būtų aktualesnis šiandien plenero pavadinimui. Išgyvename kartu su visais jo dalyviais pasalūniškų, teroristinį išpuolį prieš Izraelį, civilius jo gyventojus. Kasdien didėja žuvusiųjų skaičius, pagrobtųjų kančios… Pavasarį susirinkę menininkai džiaugėsi galėdami vėl bendrauti po pandemijos slogučio, buvo tvirti tikėjimu Ukrainos pergale... Plenero organizatorei pavyko susisiekti su pavasarinio plenero dalyviais izraeliečiais, jie sveiki ir gyvi, sproginėjant raketoms netoli jų namų. Visi mes tikime, kad blogis bus nugalėtas ir tvirtai tariame – MES SU TAVIMI, IZRAELI!
„Gal plenero vertę sudaro menininkų kartu praleistas laikas, kompaktiškoje bendruomenėje kartu išgyventas gyvosios gamtos grožis, stebint išeinančią dieną ir elegantiškai atslenkančią naktį, Šis pavasaris kaip niekad buvo prisotintas saulės spindulių, žalumos, paukščių čiulbėjimo ir išsibarsčiusių po dvarus ir sodybas menininkų būrelių.
Gegužės mėnesį, bene vienas pirmųjų šiame sezone, startavo tarptautinis pleneras „Pavasario fragmentai“ 23 Leonpolio dvare. Ukmergės rajone įsikūręs dvaras tęsia ūkininkavimo ir kultūrinės veiklos tradicijas. 1922 metais iš Taidos Radvilaitės gydytojo M. Devenio įsigytas dvaras toliau vystė ūkinę veiklą, tapo pavyzdiniu žemdirbystės ūkiu, laimėjusiu aukščiausius apdovanojimus. Dvaro rūmai tuo metu garsėjo turtinga biblioteka, paveikslų galerija, etnografijos rinkiniais. Deja, Lietuvos krašto meno kolekcijoms ir paveldui tenka vartoti buvusį kartinį laiką, nes esamasis gali tik pratęsti tradiciją ir kaupti meno vertybes, atgaivinti prieškario dvarų didybę iš naujo. Naujieji dvarininkai Mindaugas ir Romualda Stragiai įsigiję istorinį dvaro pastatą, ėmėsi ambicingų atkūrimo darbų: puoselėti ekologinį ūkininkavimą ir paversti rūmų aplinką kultūros ir meno renginių epicentru. Jų planams entuziastingai talkina menininkė, Ukmergės meno mokyklos ir Antano Smetonos gimnazijos mokytoja Jolita Šlepetienė. Jos dėka dvaro erdvės įveiklinamos čia nuolat vykstančiomis keramikos ir tapybos parodomis, edukaciniais užsiėmimais, plenerais.
Tarptautiniame tapybos plenere „Pavasario fragmentai“ 23 išsiskleidė akivaizdi tiesa– kartu menininkai gali koegzistuoti, dirbti, kurti. Bendravimas tampa nauju postūmiu, stimulu. Skirtingi stiliai, technikos, kūrybiniai metodai netrukdo pažinti, įsijausti, patarti, lyginti, būti bendruomenėje, jos branduolyje.
Plenere dalyvavo 14 menininkų, keturi iš jų atvyko iš tolimojo Izraelio: Aleksandras Ganelinas, Anatoly Baratynsky, Aronas Kravitsas, Nadia Adina Rose ir sostinėje bei kituose miestuose gyvenantys, gerai žinomi dailininkai: Edita Utarienė, Živilė Bardzilauskaitė-Bergins, Vytautas Poška, Alvydas Stauskas, Agnė Juršytė, Egidijus Darulis, Kristina Darulienė, Emilija Šlepetytė, Birutė Nomeda Stankūnienė, Romualdas Pučekas ir plenero organizatorė Jolita Šlepetienė.
Įprasta, kad pleneruose (pranc. „plein air“ – atviras oras) dalyvauja tapymo iš natūros gamtoje meistrai, bet šį kartą įsivyravo įvairovės principas. Abstrakčios tapybos pavyzdžiai puikavosi plenero užbaigtuvių parodoje. Impresijos, gamtinių motyvų įkvėptos improvizacijos valdė Editos Utarienės ir Živilės Bardzilauskaitės-Bergins vaizduotę. Menininkių darbuose atsispindėjo senųjų dvaro liepų abstrahuotos istorijos, Šventosios upės atspindžiai ir dangaus žydrynė. Birutė Nomeda Stankūnienė dvaro sienų tinko atodangas dekoratyviai perkelė ant drobės.
„Fragmentai ”– plenero tema atsispindėjo tapytojų darbuose, natūralu, kad ji dominavo, bet kiekvieno drobėje kitaip, menininkų akys klaidžiojo tik po jų širdžiai malonius motyvus.
Arono Kravitso “pagauti” rūmų kampai ir užkaboriai, pastato ir augmenijos dalys ir su tuo ypatingu grafiniu piešiniu paveiksle, lyg tinklu sugaudančiu potėpius į kompozicijos visumą, Anatoly Baratinsky nakties peizažai, Aleksandro Ganelino rūmų langai, pro kuriuos smelkėsi žalia šviesa, Alvydo Stausko, Nadios Adinos Rose, Emilijos Šlepetytės natūriniai peizažai ir natiurmortai. Pučeko akvareliškai skaidrūs, lengvi, rodos iš sapno išnyrantys pastatų siluetai…
Kiekvieno menininko akis užgriebė vis kitokį motyvą, jo fragmentą, vis kitokį kampą: romantiška, lyg iš K. Anderseno pasakų atkeliavusi Agnės Juršytės mergelė-žąsiaganė, Vytauto Poškos senosios žydinčios obelys, Egidijaus Darulio kelmas-filosofas, menantis n- metų istoriją, Jolitos Šlepetienės ir Kristinos Darulienės pavasario žiedų natiurmortai.
Be abejonės, pasiūlyta plenero tema menininkus vedė motyvų paieškos keliu, disciplinavo ir kvietė apglostyti vaizdingą dvaro ir jo apylinkių grožį.
Plenero darbų paroda, kurią galite apžiūrėti Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos salėje įgijo dar vieną prasmingą estetinę vertę– tradicijos sugrąžinimą. Kūriniai deramai liudija apie kūrybines intencijas, atradimo džiaugsmą, originalų menininko žiūros kampą…“
Kviečiame aplankyti parodą!
Komentarai