Nauja akvarelės paroda, kurios tema dedikuota Eugenijai Šimkūnaitei

Kviečiame į naują parodą trečiame aukšte esančioje Dalykinės literatūros skaitykloje! Akvarelės parodoje dalyvauja: Vita Poniškaitienė, Giedrė Derencienė, Agnė Butkevičiūtė, Ana Marija Blažienė, Kristina Gudonytė Dūdienė, Saulė Urbanavičiūtė. 

Kaip gamtoje stebime augmenijos formų, spalvų, būties pasireiškimo įvairovę ir dermę, taip ir parodos autorės, būdamos skirtingomis asmenybėmis ir turinčios unikalią kūrybinę patirtį šioje erdvėje kuria savitą darną. Jas jungia siekis tyrinėti neišsemiamą savo raiška akvarelės techniką, bei parodos temą, dedikuotą žolininkės, raganos Eugenijos Šimkūnaitės jubiliejiniams metams.

Vita Poniškaitienė:

Meduota... Kai dažas pasilabina su vandeniu, tik popierius geba įvardinti jų susitikimą, pokalbį, jų pasimatymo emociją... Įsibridęs į geltoną nektarą, šypsosi mano mažytis džiaugsmas... Merkiu savo laiko akimirkas alyvų upėn, semiu rieškučiom jų aromatą, lieju, pilu, taškau. Teka vanduo tarp pirštų, per popierių, maišosi su dažais ir lieka spalvotu prisiminimu akvareliškam popieriuje...

Giedrė Derencienė:

Vienas iš mano darbų skirtas česnako galioms liaudies medicinoje, kitas – vaistažolinių augalų ir akvarelinių gamtos motyvų vizualus derinys. Abiems šiais kūrinėliais, kurie sudaro bendrą visumą, norėjau bent maža dalelyte prisidėti prie garsiosios žolininkės, žiniuonės, etnografės, alternatyviosios medicinos pradininkės, gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės atminimo išsaugojimo.

Agnė Butkevičiūtė:

Amžinieji ciklai. Neatšaukiami, nepermaldaujami slėpiniai. Liedama bandau sąmoningai artėti link jų, priimti juos ir atsiduoti jų šokiui.

Ana Marija Blažienė:

Vasaros atspindžiai, lubinai, mėtos, debesys. Raibuliuoja ežero paviršius, pabučiuotas lengvo vidurvasario vėjo prisilietimo. Žydintis mėtų krūmas linguoja nuo dūzgenčių bičių gausos. Spalvingą puokštę puošia ištroškę mėtų nektaro drugeliai. Darbštumu nenusileidžia širšės, vapsvos. Laukai mėlynuoja lubinų gausa. Jų laibi žiedynai stiebiasi aukstyn. Debesys palengva skrieja plunksnų patalais.

Vasarai ritantis į antrą pusę, mirguliuoja ežero paviršius, kedenamas vėjo ir praplaukiančių laivų ir valtelių. Gyvo garso Palūšės valtinės koncertai masina laivelius susirinkti ir pleventi muzikos garsuose. Vasara užliūliuoja savo ramybe. Levandų meditatyvinis kvapas nuvilnyja tolumoje.

Kristina Gudonytė Dūdienė:

Augalo būtis augti, būti šalia žmogaus, krauti žiedą, brandinti sėklą, šaknį, vaisių ar trąšioje žemėje ar smėlyje... Vis kitokios augalų savybės, grožis, vertė, laimė būti gražiose vietose. Tie augalai ar senovėje ar dabar prie manęs. Dermės.

Saulė Urbanavičiūtė:

Akvarelės liejimas – išlaisvinanti apeiga – žvilgtelėti į matomą ir vidinę gamtą.

Paroda veiks iki spalio 31 dienos. Maloniai kviečiame!