Please ensure Javascript is enabled for purposes of website accessibility

Debatai: „Ar Lietuvoje turėtų būti uždrausta intensyvi gyvulininkystė?“

Didžioji salė

Debatai: „Ar Lietuvoje turėtų būti uždrausta intensyvi gyvulininkystė?“

Intensyvia gyvulininkyste yra vadinama verslinė gyvulininkystė, kurioje daug tos pačios rūšies gyvūnų auginama uždarose erdvėse, naudojami perdirbti arba praturtinti pašarai bei siekiama kuo didesnio našumo. Intensyvios gyvulininkystės tikslas - maksimizuoti produkciją kuo mažesnėmis išlaidomis. Tokiu būdu yra auginami galvijai, kiaulės, paukščiai, žuvys ir gaunama didžioji dalis pasaulio gyvūninės kilmės maisto produkcijos.

Intensyvi gyvulininkystė geba padidinti produkcijos kiekius ir sumažintį jų kainą bei, jos šalininkų teigimu, per pastaruosius 20 metų prisidėjo prie teigiamų pokyčių mitybos ar ligų kontrolės srityse. Tačiau paskutiniu metu pasaulyje toks gyvulininkystės tipas yra vis labiau kvestionuojamas. Intensyvios gyvulininkystės kritikai kalba apie prastas ar kartais žiaurias gyvūnų laikymo sąlygas, neigiamą poveikį žmonių sveikatai bei milžinišką didžiųjų koncernų įtaką aplinkai ir klimato kaitos raidai.

Bene labiausiai akcentuojama yra intensyvios gyvulininkystės kompanijų sukeliama aplinkos tarša. Pirma, gyvuliams ir paukščiams skirti pašarai dažnai yra auginami masiniu būdu, naudojant įvairias trąšas ir pesiticidus, kas sukelia vandens bei dirvožemio taršą agrocheminėmis medžiagomis. Tokiam ūkininkavimui vanduo ir kiti ištekliai yra naudojami itin netvariais būdais. Antra, intensyvios gyvulininkystės koncernai yra vienas pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač metano, išmetimo šaltinių. Šių kompanijų įtaka klimato kaitai kasmet vis didėja. Vokietijoje atliktų tyrimų duomenimis, penkios didžiausios pasaulio mėsos ir pieno įmonės aplinkai kenkia labiau nei trys didžiausios naftos bendrovės.

Tad ar tikrai pigesnė mėsa, pienas ar žuvis atperka intensyvios gyvulininkystės daromą žalą aplinkai, žmonėms bei gyvūnams? Kokia intensyvios gyvulininkystės padėtis Lietuvoje? Ar vis dar galime reguliuoti ar turime uždrausti? O galbūt mūsų šalyje didieji koncernai jau ėmėsi priemonių ištaisyti šį sektorių supančias problemas? Į šiuos klausimus bandysime atsakyti debatuose spalio 20 d.

Debatai yra Vokiečių kalbos dienų 2020 „Ö kaip Öko?“, skirtų tvarumo temai, dalis. Debatus remia Goethe-Institut Litauen. Norintiems dalyvauti renginyje reikalinga registracija. Užsiregistruoti galite čia: https://bit.ly/34NSH60. Užsiregistruoti taip pat galėsite atvykę.
Susisiekite:
Kontaktinis asmuo: Edita Sėdaitytė
Biblioteka visiems
AVBA
Bibliotekų tinklaraštis
Tvari biblioteka
Šeimadienių biblioteka
Skaitykis su knygomis
Bendruomenių kraštotyra
Vilnijos vartai
Vasara su knyga
Mickevičiana
Prisijungusi.lt
Skaitymo festivalis
Ibiblioteka.lt
Knygų startas
Epaveldas
Draugiškas internetas